Bitkoinai nebeuždirba kaip anksčiau — maineriai skubiai persiorientuoja į dirbtinį intelektą
Pasaulinė bitkoino kasimo industrija sparčiai persiorientuoja į dirbtinio intelekto infrastruktūrą ir iš dalies finansuoja šį perėjimą parduodama bitkoinus. Lūžį sektoriuje pirmiausia lėmė sumažėjęs pelningumas. Vidutinė vieno bitkoino išgavimo savikaina pasiekė 79 995 JAV dolerius, tuo tarpu rinkos kaina yra apie 70 000 dolerių. Tuo pat metu dirbtinio intelekto ir aukšto našumo skaičiavimų segmentuose jau formuojasi maždaug 70 mlrd. dolerių vertės kontraktų bazė.
Kai savikaina nuolat viršija pardavimo kainą, ankstesnis verslo modelis nebeveikia. Mainingo įmonėms tai jau ne papildomų pajamų paieška, o būtinybė greitai keisti verslo struktūrą. Vienas pagrindinių pertvarkos finansavimo šaltinių – sukauptų bitkoinų pardavimas. Viešos kasybos bendrovės jau sumažino rezervus daugiau nei 15 000 bitkoinų. Tokie pardavimai suteikia likvidumo, tačiau kartu didina pasiūlą rinkoje ir dar labiau spaudžia „skaitmeninio aukso“ kainą. Be to, naudojami ir kiti finansavimo būdai – skolos instrumentai bei akcijų emisijos.
Posūkis į dirbtinį intelektą aiškinamas ir tuo, kad kasybos įmonės jau turi reikalingą infrastruktūrą: didelius energijos pajėgumus, pažangias aušinimo sistemas ir elektros tinklus, pritaikytus didelėms skaičiavimo apkrovoms. Tokia bazė puikiai tinka duomenų centrams, kurie naudojami DI veikimui užtikrinti.
Apie pokyčio mastą liudija naujų sutarčių apimtys – DI ir aukšto našumo skaičiavimų srityse kalbama apie maždaug 70 mlrd. dolerių vertės kontraktus. Šie pajėgumai reikalingi generatyviniam DI, mašininiam mokymuisi ir sudėtingoms skaičiavimo užduotims. Kai kurios įmonės tikisi, kad jau 2026 metais DI sudarys iki 70 % jų bendrų pajamų.
Techniniu požiūriu toks perėjimas yra sudėtingas ir brangus. Bitkoino kasimas daugiausia remiasi specializuotomis mikroschemomis (ASIC), skirtomis kriptografiniam skaičiavimui. Tuo tarpu DI dažniausiai reikalauja grafinių (GPU) ir tenzorinių procesorių (TPU). Tai reiškia, kad esamą infrastruktūrą teks smarkiai modernizuoti arba visiškai pakeisti. Kartu keisis ir eksploataciniai procesai, personalo reikalavimai bei pajėgumų valdymas.
Keičiasi ir energijos modelis. Kasyba paprastai sukuria tolygesnę apkrovą, o DI skaičiavimai gali labai svyruoti. Dėl to reikia sudėtingesnio apkrovos balansavimo, kitokių aušinimo, tinklo ir duomenų saugojimo sprendimų. Šias problemas įmonės sprendžia partnerystėmis, įsigijimais ir vidinėmis plėtros programomis.
Ši transformacija daro įtaką ne tik pačioms mainingo įmonėms. Papildomi bitkoinų pardavimai didina pasiūlą rinkoje ir gali trumpuoju laikotarpiu mažinti kainą. Tuo pačiu keičiasi kapitalo kryptys technologijų sektoriuje – lėšos iš kriptovaliutų gavybos persikelia į DI infrastruktūrą ir aukšto našumo skaičiavimus.
Keičiasi ir konkurencinė aplinka. Tradiciniai duomenų centrų operatoriai gauna naujus konkurentus – kasybos bendroves, turinčias paruoštą infrastruktūrą ir patirtį valdant energijai imlias sistemas. Technologijų įmonėms tai reiškia platesnį paslaugų teikėjų pasirinkimą.
Svarbi ir geografija. Istoriškai kasyba koncentravosi regionuose su pigia elektra ir švelniu reguliavimu. DI infrastruktūrai to nebeužtenka – svarbi ir tinklo kokybė, specialistų prieinamumas bei duomenų valdymo taisyklės. Todėl dalis įmonių perkels pajėgumus arba plėsis naujuose regionuose.
Aplinkosaugos klausimas išlieka aktualus. Ir kriptovaliutų mainingas, ir DI skaičiavimai sunaudoja daug energijos, tačiau DI apkrovos leidžia lanksčiau valdyti vartojimą ir geriau prisitaikyti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai kai kurioms kasybos įmonėms suteikia papildomą pranašumą.
Perėjimo greitis priklausys ir nuo reguliavimo. Čia susikerta finansinės taisyklės, duomenų apsauga ir technologijų eksporto kontrolė. Vienose šalyse DI infrastruktūra aktyviai skatinama, kitose – tiek kriptovaliutos, tiek DI vertinami atsargiai. Todėl galutinis rezultatas priklausys ne tik nuo kapitalo ir technologijų prieinamumo, bet ir nuo to, kaip greitai įmonės prisitaikys prie naujos teisinės aplinkos.