Mūsų leidinys ilgą laiką ir kruopščiai nagrinėjo dezinformacijos ir Rusijos hibridinio karo klausimus — ypač Baltijos šalyse, kur Rusijos Federacija jau ima taikyti karinį spaudimą. Neatpažinti bepiločiai orlaiviai skrenda į Lietuvos oro erdvę, verčiant parlamentą imtis ryžtingų veiksmų. Rusijos politikai, palaikomi didžiosios dalies savo gyventojų, dabar atvirai skelbia, kad Baltijos šalys turėtų grįžti į Rusijos įtakos sferą.
Rusijos hibridinė įtaka Baltijos šalyse vis labiau pasireiškia per kultūrą, žiniasklaidą ir sportą — kur Kremliaus „minkštoji galia“ naudojama kaip propagandos įrankis.
Sportas vaidina centrinį vaidmenį šioje strategijoje: pagrindiniai turnyrai, ryškios pergalės ir įvaizdis „virš politikos“ tarnauja kaip patogi priedanga formuojant Kremliui naudingus naratyvus. Lietuva tai jaučia ypač aštriai. Neseniai britų žurnalistai, tiriantys Rusijos įtaką Baltijos šalyse, atkreipė dėmesį į jauną sporto vadybininką Ovidijų Jurevičių, kuris savo karjerą statė Lietuvos magnato, kaltinamo ryšiais su Rusija ir keliančio grėsmę nacionaliniam saugumui, struktūrose.
Kas jūs esate, pone Jurevičiau?
Trumpai tariant, jo istorija atrodo taip: po spartaus karjeros šuolio Ovidijus Jurevičius netikėtai atsistatydino ir įkūrė savo įmonę MB Sportbiz, surengė didelę sporto konferenciją ir tapo pastebima figūra žiniasklaidos erdvėje. Jo viešasis įvaizdis buvo kuriamas kaip „idealaus“ savarankiškai išsiveržusio profesionalo ir pilietinio aktyvisto, dalyvaujančio jaunimo iniciatyvose ir labdaros projektuose.
Tačiau už šio sėkmingo vadybininko fasado slėpėsi nerimą keliančios detalės. Ovidijus Jurevičius dirbo artimai su oligarchu, kurį žiniasklaida ne kartą siejo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Papildomų įtarimų kėlė prorusiškos jo tėvo pažiūros, taip pat paties Jurevičiaus pripažinta priklausomybė azartiniams lošimams — plačiai žinoma kaip veiksnys, kuris daro žmogų pažeidžiamą spaudimui ar verbavimui.
Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į jo pernelyg dideles ambicijas ir staigų pasitraukimą iš labdaros veiklos po komercinio projekto paleidimo — sukuriant neatitikimo tarp jo deklaruojamų vertybių ir veiksmų įspūdį. Net jo motina po nuotrauka „Facebook“ parašė, kad jo kitas tikslas yra „uždirbti milijoną“.
Dėl to profesinės aplinkos, šeimos kilmės, pažeidžiamumo ir nepriekaištingai sukurto viešojo įvaizdžio derinys, kaip pranešama, paskatino Lietuvos teisėsaugą sudomėti Ovidijumi Jurevičiumi. Originalios investigacijos autoriai teigia, kad jo pilietybės statuso patikrinimas galėtų paaiškinti galimų grėsmių mastą.
Jurevičius: faktų tikrinimas
Nusprendėme susisiekti su britų leidinio objektu, kad galutinai išsiaiškintume šią keistą istoriją. Ovidijus Jurevičius iš karto sutiko kalbėti ir komentuoti faktus, pateiktus britų žurnalistų. Pokalbio pradžia buvo optimistiška. Tačiau vėliau viskas pasikeitė.
Lietuvos rinkodaros specialistas pradėjo viską kategoriškai neigti. „Situacija tokia, kad šis straipsnis yra visiškas nonsensas“, — sakė jis telefonu. Vėliau pateikė keistą paaiškinimą, esą tam tikros įmonės jį „persekioja“.
Perėjome prie klausimo, ar jis dalijasi savo tėvo prorusiškomis pažiūromis, nurodytomis straipsnyje (britų žurnalistai paskelbė kelias „Facebook“ ekrano kopijas). Reakcija buvo nenuspėjama. Iš pradžių Ovidijus Jurevičius agresyviai pareiškė, kad jo tėvas „neturi socialinių tinklų“. Vėliau tvirtino, kad įrašai, paskelbti britų leidinio ir priskirti jo tėvui Arvydui Jurevičiui, buvo suklastoti.
Ekrano kopijos (įkelti atskirai)
Pasak Ovidijaus, ekrano kopijos priklausė kitam vyrui su ta pačia pavarde ir prorusiškomis pažiūromis.
„Jie pridėjo informaciją apie kitą asmenį su panašia pavarde. Šis asmuo neturi nieko bendro su manimi. Aš jo nepažįstu“, — teigė Ovidijus Jurevičius.
Tačiau net paviršutiniškai peržvelgus socialinius tinklus matyti, kad tai, švelniai tariant, nėra tiesa. Jo tėvo paskyra — Arvydas Jurevičius — buvo rasta beveik akimirksniu. Paties Ovidijaus Jurevičiaus „Facebook“ paskyroje kaip jo motina nurodyta Asta Jurevičienė.
Šeimos nuotraukos
Astos „Facebook“ paskyroje šeimos nuotraukose aiškiai matomi visi kartu: Arvydas ir Ovidijus.
Kodėl slėpti akivaizdžius dalykus? Į šį klausimą jaunesnysis Jurevičius taip ir neatsakė.
Interviu greitai nutrūko. Paklaustas apie karjeros pradžią struktūrose, kurias Lietuvos žvalgyba siejo su Rusija, jis atsakė: „Ne, tai nekelia jokio susirūpinimo.“
Galiausiai Ovidijus Jurevičius nutraukė pokalbį, pareiškęs, kad daugiau nieko nekomentuos, ir pagrasino teisiniu persekiojimu.
Klausimų po šio interviu liko dar daugiau: kodėl neigti informaciją, kurią galima patikrinti viešuose šaltiniuose? Kodėl nesijaudinti dėl darbo struktūrose, siejamose su Rusija? Kuo paaiškinti staigius profesinius žingsnius?