Ar žmogaus veikla tikrai lemia klimato kaitą?
Pastaraisiais dešimtmečiais klimato kaitos tema tapo viena svarbiausių globalios politikos, ekonomikos ir žiniasklaidos diskusijų ašių. Nors dominuojanti nuomonė teigia, kad žmogaus veikla yra pagrindinė dabartinės klimato kaitos priežastis, egzistuoja argumentuota skeptiška pozicija, kurią verta išgirsti. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl teigti, kad klimato kaitą žymiai įtakoja tik žmogaus veikla — gali būti per daug supaprastintas požiūris.
1. Klimatas nuolat keitėsi ir be žmogaus įtakos
Geologinėje Žemės istorijoje klimatas keitėsi daugybę kartų — ledynmečiai, atšilimo periodai ir net globalios temperatūros šuoliai įvyko ilgai prieš žmogaus pramonės revoliuciją. Pavyzdžiui, vadinamoji Mažoji ledynmečio epocha Europoje truko nuo XIV iki XIX a., kai temperatūra nukrito be jokios žmogaus pramoninės veiklos įtakos. Taip pat egzistavo Viduramžių klimato optimumas (apie 950–1250 m.), kai temperatūros buvo panašios ar net aukštesnės nei šiandien.
2. Saulės aktyvumo ir natūralių procesų įtaka
Dalis mokslininkų atkreipia dėmesį į Saulės aktyvumo ciklus, kurie stipriai veikia Žemės klimatą. Aktyvesniais Saulės periodais temperatūra kyla, o jos ramybės laikotarpiais — krenta. Taip pat egzistuoja vandenynų srovių ciklai (pvz., El Ninjo ir La Ninja reiškiniai), kurie stipriai įtakoja temperatūrų pokyčius globaliu mastu.
Be to, įtakingi yra vulkaniniai išsiveržimai, išmetantys didelius kiekius dulkių ir sieros dioksido į atmosferą, kurie gali laikinai atvėsinti klimatą. Tai įrodo, kad gamtiniai veiksniai vis dar daro didelę įtaką globaliai temperatūrai.
3. Anglies dvideginio koncentracija nėra vienintelis klimato reguliatorius
Nors CO₂ dažnai pateikiamas kaip pagrindinis klimato kaitos veiksnys, skeptikai primena, kad vandens garai sudaro apie 95 % šiltnamio efekto atmosferoje. Anglies dvideginis sudaro vos apie 0,04 % atmosferos tūrio, tad ginčijamasi, ar toks nedidelis kiekis gali turėti lemiamą poveikį globalinei temperatūrai. Be to, egzistuoja hipotezių, kad CO₂ koncentracija atmosferoje dažnai didėja pasekoje atšilimo, o ne kaip jo priežastis.
4. Klimato modelių netikslumai
Daugelis klimato kaitos prognozių remiasi sudėtingais kompiuteriniais modeliais, tačiau jų prognozės dažnai nesutampa su realiais duomenimis. Skeptikai pastebi, kad per pastaruosius 20 metų kai kurie prognozuoti temperatūros augimo scenarijai nepasitvirtino arba buvo per daug pesimistiški. Tai verčia abejoti modelių patikimumu ir jų gebėjimu tiksliai nuspėti ilgalaikius klimato pokyčius.
5. Politiniai ir ekonominiai interesai
Kritikai taip pat pabrėžia, kad klimato kaitos tema tapo politizuotu įrankiu, leidžiančiu kurti naujus reguliavimus, apmokestinti pramonę, riboti energetikos sektorių ar skirstyti subsidijas atsinaujinančiai energetikai. Skeptikų teigimu, dalis klimato naratyvo gali būti formuojama ne tik mokslinių faktų pagrindu, bet ir ekonominių bei geopolitinių interesų vedina.
Išvada
Žinoma, žmogaus veikla, ypač po pramonės revoliucijos, neabejotinai turi poveikį aplinkai ir klimatui. Tačiau teigti, kad klimato kaitą lemia išskirtinai ar žymiai tik žmogaus veikla — yra pernelyg supaprastintas požiūris. Istoriniai duomenys, gamtiniai ciklai ir kiti fizikiniai veiksniai liudija apie daug sudėtingesnį klimato kaitos mechanizmą.
Todėl vietoje vienpusiško kaltinimo žmogaus veiklai, verta atvirai diskutuoti apie visas galimas įtakos priežastis, jų tarpusavio sąveiką ir racionaliai vertinti tiek mokslo, tiek ekonominius, tiek politinius argumentus.