Ar Lietuva pasiruošusi užauginti technologijas išmanančią kartą?

Pastaruoju metu nemažai diskutuojama apie informacinių technologijų ir e. įgūdžių svarbą visuomenėje. Ekspertai pabrėžia, kad šios kompetencijos turėtų būti ugdomos nuo ankstyvos jaunystės, mat visuomenei sparčiai keičiantis ir technologijoms tobulėjant e. įgūdžiai kasdien tampa vis reikalingesni. JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, daugiau nei 50 proc. darbų visame pasaulyje šiandien reikalingi IT įgūdžiai, o per artimiausią dešimtmetį, prognozuojama, šis skaičius augs iki 77 proc. Ir nors kelias iki darbo nuo mokyklos suolo atrodo pakankamai ilgas, iš tiesų IT įgūdžių kelionė turėtų prasidėti bent nuo pradinės mokyklos. Tačiau pagrindinis klausimas – ar švietimo sistema tam pasirengusi? Kokie pokyčiai reikalingi ir ko Lietuva galėtų pasimokyti iš kitų Europos šalių?

Informacinės technologijos – visų mokslų pagrindas

Pagrindinė problema ir iššūkis, žvelgiant į Europos ir Lietuvos IT mokymų programas, yra per didelė koncentracija į specifinius IT praktinius įgūdžius – vis dar per daug galvojama apie kompiuterinį raštingumą, mokoma, kaip naudotis paprastomis programomis, elektroniniu paštu, kalbama apie saugumą internete. Visi šie aspektai yra svarbūs, tačiau jie turėtų būti įtraukiami į kitų dalykų mokymo programas. Pavyzdžiui, „Excel“ programa galėtų būti naudojama analizuoti duomenis per matematikos pamokas. Informatika tampa technologijų, matematikos, inžinerijos ir kitų mokslų šeimos dalimi. Juk mokykloje ugdomos mokinių kompetencijos, mokoma spręsti problemas, logiškai argumentuoti, tai skatina kūrybiškumą, matematinių sąvokų supratimą. Taigi į informacinių technologijų mokymo programą svarbu žiūrėti gilesne prasme – ne tik mokyti dirbti vaikus su tam tikromis programomis.

Pavyzdžiui, kitose šalyse per IT pamokas vaikai mokosi kurti žaidimus, o tai parodo jauniems žmonėms, kad jiems reikalingas platus įgūdžių spektras. Daugumoje šalių, kur situacija kiek kitokia nei Lietuvoje, moksleiviai supranta, kad išmanant informatiką ir mokant gerai rašyti, galima kurti aprašymus kompiuteriniams žaidimams. Tokiu pagrindu kuriant projektus ir skatinant ne vienpusį vaiko vystymąsi bei suvokimą apie informacines technologijas, padedama vaikams suprasti, kad tokie įgūdžiai gali praversti ne tik mokykloje norint gauti dešimtuką, bet ir realiame gyvenime.

Ankstyvas ugdymas užkerta kelią stereotipams

Pastaruoju metu Lietuvoje buvo nemažai kalbama apie amžių, kuomet vaikai turėtų pradėti mokytis e. įgūdžių. „Kuo anksčiau, tuo geriau“ – teisingas požiūris. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje vaikai pradeda mokytis IT įvairiomis formomis nuo 5 metų. Pradinėje mokykloje e. įgūdžiai mokomi ir Graikijoje bei Estijoje. Toks sprendimas yra logiškas dėl daugelio priežasčių, tačiau viena itin svarbi – lyčių klausimas. Jeigu bus laukiama, kol mokiniai sulauks paauglystės, bus per vėlu. Mergaitės paauglystėje jau bus kur kas mažiau motyvuotos mokytis šį dalyką, nes iš žiniasklaidos ir aplinkos susidaromas įspūdis, kad IT – berniukams skirtas mokslas. Tad ankstyvas e. įgūdžių ugdymas ne tik užtikrina vienodas galimybes, bet ir padeda lavinti abstraktų mąstymą bei padeda pamatus supratimui, kaip matematiką galima pritaikyti praktikoje.

Lietuvoje IT mokymo programa yra labai procedūriška, nelanksti, koncentruota į mokymą naudotis tam tikromis programomis, daugiausia dėmesio IT skiriama vyresnėse klasėse. Tačiau baigę mokyklą jaunuoliai nebūtinai gali būti išmokę, kaip programuoti ir sukurti tikrą programą. Tokiu būdu neugdomas loginis ir kūrybinis mąstymas, mokiniai ir studentai neskatinami įveikti iššūkių. Taigi prioritetų perskirstymas mokymo programoje turėtų būti pirmasis žingsnis.

Darbas kartu skatina teigiamą proveržį

Norint pakeisti dabartinę situaciją, reikalingas visų suinteresuotų šalių – IT industrijos atstovų, universitetų, NVO, ministerijų ir kitų viešųjų institucijų – įsitraukimas. Tačiau taip pat labai svarbu nusistatyti pokyčių tikslą, viziją, kuri sietųsi su platesne Vyriausybės programa, ateities visuomenės vizija, taip kartu nusprendžiant, kur link ves pokyčiai ir kokią naudą jie atneš.

Žinoma, pagrindinis veikėjas švietimo programos reformoje yra Švietimo ir mokslo ministerija. Ji turi teisę pakeisti mokymo programą ir nustatyti įvertinimų reikalavimus. Ir nors dažnai kalbama, kad vien noro neužtenka, nes nuolat susiduriama su lėšų trūkumu, manau, kad finansavimo prasme tikrai galima sulaukti verslo paramos. Verslo įmonės įsitraukia į įvairias programas, nemokamai veda paskaitas studentams bei mokytojams, tad galiu drąsiai teigti, kad verslas tikrai yra linkęs bendradarbiauti su švietimo įstaigomis, siekiant bendro tikslo. Tikiu, kad Lietuvoje asociacijos „INFOBALT“ nariai, kaip visos industrijos atstovai, taip pat mielai prisidėtų remiant tokius pokyčius. Viskas ir turėtų būti paremta partneryste, nes technologijoms taip sparčiai vystantis, reikia nuolat kalbėti su akademikais, industrijos atstovais, kitu atveju nuolat reikės vytis.

Nuo ko pradėti?

„Microsoft“ tyrimų duomenimis, 25 proc. IT galimybių visame pasaulyje 2012 m. buvo neišnaudotos dėl mokymosi ar patirties trūkumo. Lietuva, ko gero, patenka į šį skaičių. Tačiau iš tiesų viskas ko reikia – informatiką paversti pamatine mokslo programa, kuri būtų privaloma kiekvienam vaikui nuo pradinės mokyklos. Informatika turėtų būti privaloma kiekvienam, nes šis mokslas padeda aiškinti idėjas, reikšti mintis, mąstyti kritiškai.

Kaip yra pasakęs buvęs JAV sekretorius švietimui Richard Riley, švietimas turėtų paruošti jaunimą darbams, kurie dar neegzistuoja, naudojant technologijas, kurios dar neišrastos, siekiant spręsti problemas, su kuriomis dar nesame susidūrę.

Komentaro autorė Alexa Joyce, „Microsoft“ politikos, mokymo ir mokymosi direktorė Europai, Viduriniesiems Rytams ir Afrikai.