AMD deda vilits į Zen mikroschemas

 

Asmeninių kompiuterių entuziastai renkasi AMD arba Intel mikroschemas, nėra jokio tarpinio varianto. Tačiau AMD tikisi atsikovoti didesnę rinkos dalį, išleisdama Zen mikroschemas.

Zen mikroschemos sukurtos nuo nulio, remiantis nauja architektūra. Taip tikimasi išspręsti efektyvumo problemas, kurios gadina AMD reputaciją jau gana ilgą laiką.

Kaip bebūtų, tačiau AMD vis dar turi ištikimų vartotojų, nors dalis jų vis dažniau renkasi Intel mikroschemas, kurios laikomos pažangesnėmis. Bet nevertėtų nuvertinti AMD, kuri paskutiniu metu lipa Intel ant kulnų. Kaip teigė vienas iš AMD vadovų, Mark Papermaster, kompanija tobulina procesorių technologijas ir jų kūrimą.

Geriausiu AMD laikmečiu buvo laikomi ankstyvi 2000-ieji metai, kai ši kompanija buvo laikoma rimta grėsme Intel. Puikus to pavyzdys buvo Athlon 64, pirmasis 64 bitų mikroprocesorius, skirtas kompiuteriams. Athlon 64 pasirodymas gerokai sujaukė Intel planus ir ji buvo priversta paskubinti 64 bitų mikroprocesoriaus išleidimą.

Tačiau keletas rimtų problemų sustabdė AMD progresą. Phenom procesorius, išleistas 2007-ais buvo nenusisekęs, reikalai dar labiau suprastėjo pasirodžius Fusion, pirmai mikroschemai, kurioje buvo integruota tiek CPU, tiek GPU. Vėliau pasirodžiusi Bulldozer procesorių architektūra buvo kritikuojama dėl prasto efektyvumo.

Tuo tarpu Intel savo planus įgyvendindavo laiku. Nors buvo keletas atidėliojimų, Pentium 4, 2004-ais metais ir praėjus dešimtmečiui, Broadwell. Tačiau Intel tai nesutrukdė ir toliau dominuoti x86 procesorių architektūros rinkoje.

Papermaster teigia, kad Zen mikroschemos turės 40 procentų didesnį IPC (angl. Instructions per clock), tokio šuolio procesorių istorijoje dar nebuvo.

Tai ypatingai svarbu žaidimų gerbėjams, kurie siekia išspausti viską iš savo sistemų. Pirmieji Zen architektūros procesoriai stacionarių kompiuterių naudotojus pasieks šių metų pabaigoje. Nešiojamų kompiuterių ir serverių savininkus kiek vėliau, 2017-ais.

Intel procesoriai spartėjo sulig kiekviena naujai sukurta architektūra, tačiau nešiojamų kompiuterių savininkai už spartą mokėdavo trumpu baterijų gyvavimo laikotarpiu.

Zen mikroschemos bus kuriamos naudojant 14 nanometrų technologiją, teigė Papermaster.

Technologija finFET, kuria bus kuriamos Zen mikroschemos leis labai efektyviai išnaudoti energiją ir pagerinti procesorių veikimą. Šios technologijos dėka, tranzistoriai dedami nebe vienas šalia kito, o vienas ant kito.

AMD planus eilinį kartą gali sujaukti Intel, kuri planuoja antroje 2017-ų metų pusėje išleisti mikroschemas kodiniu pavadinimu Cannonlake, kurios bus gaminamos naudojant 10 nanometrų technologiją.

Tačiau AMD nelinkusi pasiduoti, jos koziriu gali tapti grafiniai procesoriai, kurie gali būti kombinuojami su Zen architektūros procesoriais, greitai augančioms rinkoms, tokioms, kaip virtuali realybė.

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jei tam neprieštaraujate, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikimą bet kada galėsite atšaukti interneto naršyklėje ištrindami įrašytus slapukus. Sutinku Sužinoti daugiau