Kompiuteriai ir jų klasifikavimas

KOMPIUTERIS

Kompiuteris – skaičiavimo mašina. Kompiuteris neturi intelekto, negali priimti savarankiškų sprendimų ir negali daryti klaidų. Įrenginys kiekvieną savo veikimo sekundę atlieka skaičiavimus, kurie pasireiškia darbo atlikimu. Kompiuterių galimybės bei įvairovė priklauso nuo programinės įrangos, kuri gali atlikti daug operacijų.

Pagal pagrindines galimybes ir taikymo sritis kompiuteriai grupuojami į šešias klases:

• superkompiuteriai;
• universalieji kompiuteriai;
• mini kompiuteriai;
• darbo stotys;
• mikrokompiuteriai:
  • asmeniniai kompiuteriai;
  • serveriai;
  • nešiojamieji kompiuteriai;
• delniniai įrenginiai:
  • delniniai kompiuteriai;
  • Sumanusis telefonas;
    

SUPERKOMPIUTERIS

Superkompiuteris – kompiuteris, sukurtas atlikti skaičiavimus taip greitai, kaip tik leidžia tuo metu esančios technologijos.

Superkompiuteriai naudojami kuriant automobilius, lėktuvus, taip pat vaistų gamyboje, meteorologijoje (numatant orų pasikeitimus) ir kitose sferose. Bioinformatikoje jie taikomi nustatant trimates baltymų struktūras iš aminorūgščių sekos.

Superkompiuteriai naudojami taip pat ir filmų kūrime, dirbtinai sukuriant įvairius vaizdus. „Žiedų valdove“ taip buvo sukurtas keistai atrodantis personažas Golumas. Pritaikomi ir įvairiose kitose srityse, kur reikalingi intensyvūs skaičiavimai.

Šiuolaikiniuose superkompiuteriuose paprastai naudojami lygiagretūs skaičiavimo algoritmai, kuomet tą patį uždavinį vienu metu sprendžia daugelis procesorių. Atskiras procesorius nėra greitesnis už paprastą kompiuterį, tačiau superkompiuteryje jų būna nuo kelių šimtų iki keleto tūkstančių.

Pirmieji superkompiuteriai buvo pristatyti 1960 m.

Greičiausias pasaulyje superkompiuteris Jaguar (susidedantis iš 224 162 procesorių) turi 175 900 TFLOPS galią, palyginimui PlayStation 3 turi 218GFLOPS galią (be vaizdo plokštės, kuri turi apie 200 GFLOPS galią).

Vilniaus universiteto superkompiuteris yra didžiausias superkompiuteris Lietuvoje.

Jei Muro dėsnis, pagal kurį procesorių sparta kas 18 mėnesių padidėja 2 kartus, veiks toliau, tai 2020 m. kompiuterio galia prilygs žmogaus smegenų galiai, o 2060 m. kompiuterio galia prilygs visų Žemėje gyvenančių žmonių smegenų galiai.

UNIVERSALUSIS KOMPIUTERIS

Centriniai (universalieji) kompiuteriai (angl. mainframes) – tai labai spartūs kompiuteriai, galintys vienu metu aptarnauti daug terminalų. Terminalas būna sudarytas iš vaizduoklio ir klaviatūros, skirtas valdyti, apdoroti ir keistis informaciją. Centriniai kompiuteriai dažniausiai naudojami stambiose organizacijose administracinio pobūdžio darbams ar savitiems uždaviniams spręsti.

Centriniu kompiuteriu vienu metu gali naudotis labai daug naudotojų, o asmeniu kompiuteriu ar darbo stotimi vienu metu naudojasi vienas naudotojas.

MINI KOMPIUTERIAI

Tai vidutiniai kompiuteriai,kurie priklauso trečiajai kompiuterių kartai ir gali dirbti kaip atskiros darbo stotys arba daugiavietė sistema – prie jos gali būti jungiama keletas dešimčių terminalų ar asmeninių kompiuterių.

Mini kompiuteriai priklauso trečiajai kompiuterių kartai. Juos konstruojant buvo sukurta pirmoji programinė įranga, skirta vartotojui bendrauti su kompiuterine sistema – operacinė sistema, OS.

Svarbiausios mini kompiuterių gamintojos buvo šios kompanijos : IBM, Digital, Tandem, Data General.

MIKRO KOMPIUTERIAI

Mikrokompiuteriais vadinami nedidelių dydžių (telpa ant paprasto stalo) kompiuteriai, kurių centrinio procesoriaus darbą atlieka mikroprocesorius (µP). Dauguma detalių, kurios sudaro mikrokompiuterį, būna įmontuotos į vieną dėžę arba trumpais laidais prijungtos prie tos pačios dėžės, pvz.: monitorius,pelė, klaviatūra. Tuo tarpu minikompiuteriai, universalieji kompiuteriai ir superkompiuteriai dažniausiai būna spintos dydžio arba užima viso kambario plotą ir daugiau.
Su dauguma mikrokompiuterių vienu metu gali dirbti tik vienas vartotojas, tačiau kai kurie (asmeniniai kompiuteriai ir darbo stotys) priklausomai nuo operacinės sistemos gali vienu metu aptarnauti ir kelis vartotojus. Kartu su mikroprocesoriumi mikrokompiuteriai turi ir greitai veikiančius tiesioginės kreipties atminties modulius (RAM), bei lėtesnius, bet talpesnius duomenų kaupimo įrenginius. Taip pat mikrokompiuteriai komplektuojami su įvairiais duomenų įvesties/išvesties įrenginiais, tokiais kaip: klaviatūra, pelė, monitorius, spausdintuvas.

ASMENINIAI KOMPIUTERIAI

Asmeninis kompiuteris (AK, personalinis kompiuteris angl. Personal Computer – PK angl. PC) – asmeniniam naudojimui skirtas kompiuteris. Tipiški asmeniniai kompiuteriai pasižymi sąlyginai nedidele kaina (iki kelių tūkstančių litų), yra paprastai valdomi, leidžia atlikti kasdieninius raštinės darbus, žaisti žaidimus, klausytis muzikos ir pan. Vidutinio galingumo vienam asmeniui skirtas elektroninis įrenginys, kuris gali apdoroti duomenis (informaciją) ir valdyti kitus įrenginius bei procesus.

Skiriamas įvairiems namų ir įstaigos darbams atlikti, taip pat mokyti ir mokytis. Užima nedaug vietos ir nesunkiai kilnojamas.

Seniau smeniniai kompiuteriai buvo labiausiai paplitusi kompiuterių rūšis. Prie jų jungiami įvairūs išoriniai įtaisai: pelė, spausdintuvas, skaitytuvas, vaizdo kamera ir kt. Šiomis dienomis asmeninius kompiuterius iš rinkos stumia nešiojamieji kompiuteriai. Besivystančiose rinkose prioritetiniu pirkiniu tarp vartotojų tapo išmanusis telefonas, o ne asmeninis kompiuteris.

NEŠIOJAMIEJI KOMPIUTERIAI

Nešiojamas kompiuteris

Nešiojamasis kompiuteris yra asmeninis kompiuteris mobiliam naudojimuisi. Nešiojamo kompiuterio sudėtyje yra tipiniai stacionaraus kompiuterio komponentai – ekranas (matrica), klaviatūra, įvesties įrenginys, atstojantis pelytę bei garsiakalbiai. Nešiojamas kompiuteris yra maitinamas maitinimo bloko, kuris paprastai nėra paties nešiojamo kompiuterio korpuso dalimi, o „tarpas“ tarp rozetės bei kompiuterio. Maitinimo blokas taip pat įkrauna bateriją, kuri, priklausomai nuo jos talpos, gali valandų valandas leisti naudotis kompiuteriu neturint išorinio maitinimo šaltinio – t.y. rozetės. Nešiojami kompiuteriai taip pat gali būti vadinami „noutbukais“ arba „laptopais“.

Pernešiojami kompiuteriai, paprastai mono-chrominiai CRT, kurie vėliau tapo moderniais nešiojamais kompiuteriais, buvo numatomi nedidelei klientų nišai, labiau specializuoti tokioms sferoms kaip karyba, klientų aptarnavimas ar atstovavimas. Pernešiojamiems kompiuteriams tapus mažesniais, lengvesniais, pigesniais, galingesniais bei ekranui tapus didesniam ir geresnės kokybės, jie tapo labiau naudojami visų sričių atstovų įvairiausiems tikslams.

Klasifikacija:

1. Pilno dydžio nešiojamieji kompiuteriai (ang. Full-size Laptop): nešiojamas kompiuteris, kurio kėbule pilnai išsidėsto „pilna klaviatūra“ (klaviatūra, kurioje yra pilnas QWERTY klavišų rinkinys, 13,5″ skersmens, kur klavišo skersmuo ne mažesnis nei 0,75″) bei dar lieka vietos po ja riešams pridėti. Ne mažesnis nei 11″ klaviatūros skersmuo buvo pasiūlytas priimti standartu. Pirmieji nešiojamieji kompiuteriai buvo JAV standarto „A“ popieriaus lapo dydžio (8,5×11 colio). Vėliau buvo pristatyti A4 lapo dydžio nešiojamieji kompiuteriai, kurie leido dešiniajame krašte išdėstyti papildomą klavišų stulpelį bei praplatinti ekraną.
2. Internetinis kompiuteris (Netbook): mažesnis, lengvesnis, mobilesnis nešiojamas kompiuteris. Tuo pačiu dažnai pigesnis už pilno dydžio nešiojamus kompiuterius, tačiau turi mažiau funkcijų bei yra silpnesnis. Mažesnė klaviatūra taip pat vienas iš trūkumų. Nėra ryškios ribos tarp pigaus pilno dydžio mažo nešiojamojo kompiuterio ir internetinio kompiuterio – kai kurie 11,6″ ekraną turintys pilno dydžio nešiojami kompiuteriai gali būti traktuojami kaip internetiniai kompiuteriai. Kadangi internetiniai kompiuteriai yra nedideli savo dydžiu, internetiniai kompiuteriai paprastai būna be vidinio optinių diskų skaitytuvo (CD/DVD-ROM).
3. Planšetiniai kompiuteriai (Tablet PC): egzistuoja du tipai planšetinių kompiuterių – vieno tipo kompiuterių ekranas apsisuka ir gali būti uždaromas virš klaviatūros kad ekranas liktų išorėje, kito tipo planšetiniai kompiuteriai paprastai būna tik ekranas ir kompiuterio dugnas. Kartais pastarojo tipo planšetiniai kompiuteriai turi kelis klavišus, o senesni modeliai labai mažas pilnas klaviatūras aplink ekraną. Visais atvejais valdymas pagrįstas lietimui jautriu ekranu.
4. Ultra mobilūs kompiuteriai(Ultra-mobile PC arba UMPC): tai nedideli, ekranas-dugnas tipo kompiuteriai su įvesties pagaliuku (Stiliumi). Šių kompiuterių specifikacijas 2006-ųjų pavasarį įformino kompanijos Microsoft ir Intel. Sony dar anksčiau bandė šios klasės kompiuterius pristatyti rinkai (Sony U serija), kurie, deja, buvo parduodami tik Azijoje. Ultra mobilūs kompiuteriai yra mažesni nei sub-nešiojami kompiuteriai, turi TFT ekraną, kurio skersmuo svyruoja nuo 12,7 iki 17,8 cm, o valdomi kaip ir planšetiniai kompiuteriai, lietimui jautraus ekrano pagalba. Nėra griežtų ribų tarp ultra mobilaus, sub-nešiojamo ir planšetinio ekranas-dugnas tipo kompiuterių.
5. Delniniai kompiuteriai(Handheld PC): tai delninis kompiuteris, paprastai vientiso korpuso, kuris įra mažesnis nei bet koks nešiojamas kompiuteris. Kartais tokie kumpiuteriai vadinami „PalmTop“. Pirmasis delninis kompiuteris, pavadinimu :Atari Portfolio“, suderinamas su IBM stacionariu kompiuteriu pasirodė 1989-aisiais. Kitas ankstyvas atstovas – „Poqet PC“ buvo pristatytas 1989-aisiais, o „HP 95LX“ – 1991-aisiais. Buvo ir kitų delninių kompiuterių atstovų, palaikančių DOS operacinę sistemą. Delninis kompiuteris(angl. Personal Digital Assistant arba Palmtop) – nedidelis mobilus įrenginys, galintis atlikti daugelį asmeninio kompiuterio atliekamų funkcijų.
   Labiausiai paplitę Pocket PC ir Palm delniniai kompiuteriai. Tokiame įrenginyje paprastai būna laikrodis, skaičiuotuvas, kalendorius, priminimų bei adresų sąrašai, o taip pat yra galimybė įdiegti įvairių taikomųjų programų – pašto programų, dokumentų redaktorių, žaidimų. Viena svarbiausių delninukų savybių – galimybė sinchronizuoti duomenis su asmeniniu ar nešiojamu kompiuteriu. Pastaruoju metu išnyko ribos tarp delninių kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir skaitmeninių fotoaparatų: nauji telefonai ar sumanieji telefonai atlieka delninių kompiuterių funkcijas, į kai kuriuos delninius kompiuterius integruojami telefonai arba dedamos GSM kortelės, o sudėtingi fotoaparatai integruojami ir į vienus, ir į kitus.

Šiuo metu populiarėja kita delninių kompiuterių pritaikymo sritis – GPS navigacija. Įdiegus į „delninuką“ vieną iš žemėlapių programų bei prijungus GPS imtuvą, gauta įranga tampa kelrodžiu į bet kurį pasirinktą pasaulio tašką (tai priklauso tik nuo programinės įrangos). Nemažai delninių kompiuterių jau gaminami su integruotais GPS imtuvais.

Šiuolaikiniai delniniai kompiuteriai yra ne tik puikūs garso grotuvai, jais galima žiūrėti vaizdinę medžiagą (filmus, muzikinius klipus ir kt.). Jie gali tureti Wi-Fi, IrDA, BlueTooth jungtis.

Populiariausios delniniuose kompiuteriuose naudojamos operacinės sistemos: Palm OS bei Pocket PC (Windows CE), užimančios virš 80 % rinkos. Po truputį plinta ir Symbian bei Linuxoperacinių sistemų naudojimas.
Tvirti nešiojamieji kompiuteriai(Rugged PC): suprojektuoti naudojimui ekstremaliomis sąlygomis – atsparūs mechaniniams pažeidimams, ekstremalioms temperatūroms, drėgmei, dulkėms. Tokie nešiojami kompiuteriai labiau paplitę karyboje, mokslininkų tarpe ir kt.

PERNEŠAMI KOMPIUTERIAI

Pernešamais kompiuteriais vadinami nešiojami kompiuteriai, kurie pilnai atitinka stacionaraus kompiuterio specifikacijas, tačiau yra neženkliai silpnesni. Pernešami kompiuteriai paprastai būna didesni ir sunkesni nei nešiojami kompiuteriai. Dažnai pernešami kompiuteriai turi galingas sistemas, ekrano skersmuo nemažesnis nei 15″. Tokie kompiuteriai mažiau patogūs nešiojimuisi, yra gremėzdiški, baterijos tarnavimo laikas ženkliai trumpesnis. Pernešami kompiuteriai yra stacionaraus kompiuterio atmaina, skirti mobilesniam ir patogesniam galingos sistemos transportavimui.
Kai kurie šios nešiojamų kompiuterių klasės atstovai turi tik tam tikrą dalį stacionariems kompiuteriams būdingų komponentų, pakankamų sistemos galiai palaikyti už minimalią kainą su minimaliomis baterijos sąnaudom. Yra tokių pernešamų kompiuterių, kurie net neturi integruotos baterijos.

2000-ųjų pradžioje stacionarūs kompiuteriai tapo galingais, juos buvo lengviau atnaujinti naujais komponentais ir buvo kur kas pigesni už nešiojamus kompiuterius. Dauguma periferijos įrenginių tapo suderinamais su USB jungtimi, tad nebereikėjo diegti naujų papildomų išplėtimo plokščių. 2008-ųjų antrojoje pusėje nešiojami kompiuteriai pasiekė stacionarių kompiuterių pardavimo lygmenį.
„Media centras“ ir „Žaidimų kompiuteris“ tapo nešiojamų kompiuterių atšakomis, pažyminčiomis specializaciją multimedijai arba žaidimams.

SUB-NEŠIOJAMI KOMPIUTERIAI

Sub-nešiojamas arba kitaip Ultra mobilus nešiojamas kompiuteris yra pritaikytas mobilumui (nedidelis, lengvas, baterijos tarnavimo laikas ilgesnis) su siekiu būti artimam paprastam nešiojamam kompiuteriui galios atžvilgiu. Šios šeimos atstovai paprastai mažesni ir lengvesni už standartinius pilno dydžio nešiojamus kompiuterius, kurių svoris svyruoja nuo 800 g iki 2 kg. Baterijos tarnavimo laikas gali siekti net 10 nepertraukiamo darbo valandų. Po internetinių nešiojamų kompiuterių (Netbook’ų) pristatymo rinkai, riba tarp sub-nešiojamų kompiuterių ir galingesnių netbook’ų tapo nebeaiški.
Kad pasiekti mažesnį svorį bei dydį, ultra-mobilūs kompiuteriai paprastai būna 13″ dydžio ekranais (yra mažesnių, iki 6.4″), turi kelias jungtis (dažniausiai dvi arba daugiau USB jungčių), naudojamos brangios, bet efektyvios medžiagos (tokios kaip aliuminis) dydžio mažinimui. Dažnai ultra-mobilūs kompiuteriai komplektuojami be optinių diskų skaitytuvo (ODD), tačiau juos galima prijungti prie išplėstinio doko, kuriame yra DVD skaitytuvas, papildomos jungtys bei papildoma baterija.
Sub-nešiojamas kompiuteris naudoja stacionariems kompiuteriams pritaikytas operacines sistemas (OS), tokias kaip MS Windows, Linux ar MacOS, bet ne MS Windows CE, PalmOS ar Internet Tablet OS.
2011-ais parodoje „Computex 2011″ kompanija Intel pristatė ultra-mobilių nešiojamų kompiuterių klasę, pavadinimu „Ultrabook’ai“. Šis terminas apibūdina mobilų kompiuterį, kuris turi griežtas dydžio, svorio, baterijos tarnavimo laiko ribas bei panašėja į planšetinių kompiuterių gebėjimą vartotojui pasiūlyti greitą bei patogų darbą kompiuteriu.

INTERNETINIAI KOMPIUTERIAI (NetBook)

Internetiniai kompiuteriai, kitaip Netbook’ai, yra lengvi, ekonominės klasės, mažai energijos vartojantys ir ypač pritaikyti bevielėms technologijoms interneto prieigai.
Pagrindinė netbukų paskirtis yra interneto naršymas, elektroninio pašto prieigai, dėl to labiau pritaikyti internetinei programinei įrangai (internete veikiančioms aplikacijoms), „Debesų“ (Cloud) technologijoms panaudoti. Šioms technologijoms nereikalingas galingas vartotojo kompiuteris, nes procesai vykdomi serveriuose. Pagrindinis skiriamasis bruožas yra optinių diskų grotuvo (CD/DVD ar Blu-Ray) nebuvimas. Korpusų dydžiai svyruoja nuo 5″ iki 12″, tačiau dažniausiai būna 9″ ar 11″, o svoris – 900 g – 1,4 kg.

Netbukai dažniausiai būna parduodami su įdiegtomis „lengvomis“ operacinėmis sistemomis, tokiomis kaip Linux, MS Windows XP ar MS Windows 7 Starter Edition.
Kadangi šie įrenginiai yra maži ir „labai mobilūs“, turi ir keletą trūkumų. Dėl savo plonumo pirmieji netbukai neturėjo kietojo disko, o jo vietą užėmė SSD (Solid-state drive) atminties moduliai, kurių talpa labai nedidelė (4-16 GB), tad ne daug vietos buvo paliekama vartotojui mėgstamų programų įdiegimui. Vėliau netbukai buvo pritaikyti 2.5″ kietiesiems diskams. Kiti trūkumai – lyginant su pilno dydžio nešiojamais ir sub-nešiojamais kompiuteriais, netbokai turi mažesnės talpos kietuosius diskus (HDD), lėtesnius centrinius procesorius (CPU) bei mažesnį darbinės atminties (RAM) kiekį.
2009-ais kompanija Google pristatė šiai nišai pritaikytą operacinę sistemą „Google Chrome OS“.
Netbukai, su svorio, dydžio ir kainos santykiu, atitinkamai iki 1 kg, iki 9″ ir iki 1000 Lt, pradėjo stipriai populiarėti nuo 2008-ų metų.

TVIRTI NEŠIOJAMIEJI KOMPIUTERIAI (Rugged PC)

Tvirti, arba sutvirtinti nešiojami kompiuteriai yra pritaikyti naudojimuisi nepalankiomis aplinkos sąlygomis, tokiomis kaip stipri vibracija, ekstremalios temperatūros, drėgmė arba dulkės. Sutvirtinti kompiuteriai nėra paprasto nešiojamo kompiuterio kopija, tik sutvirtinta, o atskirai suprojektuotas nuo nulio tvirtas kompiuteris. Tvirti nešiojami kompiuteriai yra mažiau patogūs nešiojimui, sunkesni ir gana stipriai brangesni, beveik niekada nesutinkami eilinės kompiuterių prekyvietėse.
Tvirtiems nešiojamiems kompiuteriams būdingi šie aspektai: guminė plėvelė po klaviatūra, užrakinami išplėtimo lizdų dangteliai, pasyvus aušinimas, ypač ryškus ekranas, kurio pagalba galima lengvai skaityti nedidelį tekstą ryškioje dienos saulėje, kėbulai pagaminti iš magnio ir aliuminio lydinio, kuris yra daug tvirtesnis nei plastikas, SSD arba vibracijai atsparūs kietieji diskai. Tvirti nešiojami kompiuteriai dažniausiai yra naudojami visuomenės apsaugos sferose (greitoji med. pagalba, policija, gaisrinė), karyboje, lauko technikoje, kalnakasyboje ar naftos gavybos pramonėje. Sutvirtintieji nešiojami kompiuteriai paprastai parduodami organizacijai, ne asmeniui, ir ant jų nerasite gamintojų ar platintojų reklaminių lipdukų.

PLANŠETINIAI NEŠIOJAMIEJI KOMPIUTERIAI

Tipiniai modernūs „transformuojami“ kompiuteriai turi sudėtingą ekrano ir klaviatūros sukabinimo į vieną aparatą įrenginį, kuris leidžia paprastą nešiojamą kompiuterį paversti planšete, kur klaviatūra slepiasi po į išorę persuktu ekranu.
Paprastai toks sujungimo įrenginys vadinamas „persukimo vyriu“. Jo paskirtis – leisti ekraną apsukti 180 laipsnių kampu ir prispausti jį prie klaviatūros, kad ekranas liktų išorėje. Šis sprendimas yra vienas didžiausių techninių nešiojamo kompiuterio trūkumų dėl savo jautrumo.
Kai kurie gamintojai šiuos trūkumus bandė išspręsti kitais būdais. Pavyzdžiui kompanijos Acer vienas iš modelių buvo siūlomas su ištraukiama (Slide) klaviatūra iš po ekrano, taip iš planšetinio gaunamas nešiojamo kompiuterio korpusas.
Tokie planšetiniai kompiuteriai yra neblogas sprendimas tiems, kas mėgsta spausdinti tekstus klaviatūra, o kitus veiksmus atlikti lietimui jautraus ekrano dėka.

Istorija. Turbūt visi galvoja, kad Apple iPad, su griausmais pristatytas 2010 m., yra planšetinių kompiuterių pradininkas, bet taip nėra. Pirmieji elektroniniai įrenginiai, atpažįstantys žmogaus veiksmus ir rašyseną ekrane, pradėti patentuoti dar prieš šimtmetį, bet realiai tik 2000 m. standartizavo ir platesnę jų gamybą pradėjo Microsoft Tablet PC. Juose buvo diegiama Windows XP Tablet PC Edition operacinė sistema, itin panaši į standartinių PC windowsus. Šie tabletai orientuoti į verslo segmentą, užrašams ar darbui lauko sąlygomis, paprastiems vartotojams jie yra per brangūs ir galbūt ne tokie patrauklūs. Šiandien įvairių Tablet PC galima nusipirkti ir su Windows Vista bei Windows 7, bet jie vargu ar išliks ilgam, nes Microsoft planuoja tabletus su Windows Phone 7 OS, kas atitiktų šių dienų madas ir poreikius.

iPad. 2010 m. gegužę Apple pristatė iPad, kuris atnešė naują vėjo gūsį planšetiniuose kompiuteriuose. Lygiai tas pats buvo su pirmuoju iPhone, kuris sukūrė naują „standartą“ išmaniųjų telefonų srityje. iPad pasirodė besąs toks patrauklus, kad per pusmetį jų pardavė per 15 mln. vienetų. Pagrindinis jo tikslas aiškus – pirštais valdoma sistema, atsisakant visų stylusų, mygtukų ir kitų nereikalingų dalykų. Talpiniai (capacitive) multi-touch ekranai juk reaguoja ne tik į lietimą, bet ir į tai, kaip stipriai buvo paspausta, keliose vietose vienu metu buvo paliesta, taigi patogus valdymas yra pagrindas. iPad’e įdiegta iOS 4 sistema, kurią naudoja ir iPhone 4, tik pritaikyta tabletui ir tai yra svarbus momentas, nes tuo žaibiškai pasinaudojo ir pritaikė Google Android.

Android. Google nebūtų google, jei į tokias inovatyvias naujoves nesureaguotų taip žaibiškai. Jau už mėnesio po iPad debiuto Google pristatė savo pirmą tabletą su Android 1.6 operacine sistema – Dell Streak. Tiesa, šis modelis yra labai keistas, nes tabletas jis lyg per mažas (5.0″ ekranas), o telefonas lyg per didelis. Dar po poros mėnesių pristatytas pilnavertis iPad konkurentas – Samsung Galaxy Tab, kuris ir iki šiol turi sėkmingus pardavimus. Šiandien jau vienas paskui kitą pristatinėja savo Android planšetinius kompiuterius Motorola, HTC, LG, Acer, Huawei ir kiti stambūs gamintojai. Naujieji modeliai turės pavasarį pasirodysiančią Android 3.0 sistemą tabletams. Tad iPad turės gerokai pasispausti, kad galėtų konkuruoti su itin sėkminga ir veržlia Android sistema.

Funkcijos. Šių dienų planšetiniai kompiuteriai turi pritaikytas išmaniųjų telefonų sistemas, juose sukasi ~1 Ghz procesoriai, turi daug operatyvinės ir vidinės flash atminties, turi GPS, WiFi, įvairius jutiklius, kai kurie HDMI jungtis. Verta pabrėžti, kad kai kurie modeliai neturi telefono funkcijos, dauguma turi tik 3G / HSDPA ryšį sparčiam duomenų perdavimui, kai kurie gali siųsti ir gauti SMS, su kai kuriais galima ir skambinti. Išties šioje srityje vyrauja įvairovė, tad jei žadate pirkti, pasidomėkite konkrečiau dėl ryšio savybių. Tai tikrai jau nebėra įprasti išmanieji telefonai – skambinimas nėra pagrindinė jo funkcija. Tai – nedidelis kompiuteris nedidelėms reikmėms: el. pašto, interneto, socialinių puslapių, media, skaitymo, navigacijos ir kitoms darbo ar laisvalaikio programoms, kurias galite susidėti iš Marketo. Manyčiau, kad tabletas užpildo paskutinę nišą tarp telefono ir kompiuterio.

IŠMANUSIS TELEFONAS

Išmanusis telefonas (angl. Smartphone) – mobilusis telefonas su operacine sistema, turintis pažangių kompiuterinių gebėjimų apdoroti duomenis ir prisijungti prie įvairių ryšių tinklų.

Planšetofonas – planšetinio kompiuterio ir išmaniojo telefono hibridas vadinamas planšetofonu, angl. phablet (pvz., Samsung Galaxy Note). Tai yra nešiojamas mobilusis kompiuteris su lietimui jautriu ekranu, didesnis už mobilųjį telefoną ar delninį kompiuterį.