Vienintelis JAV pagamintas išmanusis telefonas „Liberty Phone“ šokiruoja kaina ir specifikacijomis
Šiuo metu išmaniųjų telefonų gamybą JAV organizuoti įmanoma, tačiau jie nebūtų tokie elegantiški ir našūs kaip „iPhone“ bei kainuotų gerokai brangiau. Toddo Weaverio (Todd Weaver) įmonė „Purism“ sukūrė „Liberty Phone“ – pažangiausią kada nors Amerikoje pagamintą išmanųjį telefoną. Vis dėlto jo specifikacijos būtų gana įspūdingos prieš dešimtmetį, o 2199 USD kaina vargu ar padarys jį masiniu produktu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau skelbė ketinimus didinti muitus užsienyje pagamintiems išmaniesiems telefonams, siekdamas paskatinti tokias įmones kaip „Apple“ perkelti gamybą į JAV. Neseniai Trumpo vaikų valdomas holdingas „Trump Organization“ pristatė 499 USD kainuojantį telefoną T1, reklamuojamą šūkiu „Pagaminta JAV“. Tačiau preliminarūs šio įrenginio duomenys rodo, kad artimiausiu metu jis vargu ar bus gaminamas JAV. Tiekimo grandinių analitikai sutaria, kad šiuo metu neįmanoma pasiekti Azijoje vykdomos gamybos kokybės ir mastų. Tuo tarpu „Liberty Phone“ leidžia realiai įvertinti JAV gamybos galimybes ir suprasti, kodėl niekas, išskyrus „Purism“, to nedaro.

„Liberty Phone“ pagrindinę plokštę gamintojas kuria pats, procesoriai tiekiami iš Teksaso, o telefonų surinkimas vyksta įmonės gamykloje Karlsbade, Kalifornijoje. Vis dėlto ne visi komponentai gaminami JAV – kai kurie jų importuojami iš Kinijos ir kitų Azijos šalių.
„Dirbau prie šio projekto 10 metų, ir mes padarėme viską, ką galėjome, kad išnaudotume JAV gamybos galimybes. Kai kurių detalių tiekimo grandinės dar nėra. Mes toliau didinsime šį rodiklį, kol pasieksime galutinį tikslą“, – sakė Weaveris. Jis pridūrė, kad jo įmonė gali pagaminti apie 10 tūkst. „Liberty Phone“ per mėnesį, tačiau iki šiol parduota mažiau nei 100 tūkst. įrenginių. Palyginimui, „Canalys“ duomenimis, praėjusiais metais „Apple“ pardavė 224 mln. išmaniųjų telefonų.
Svarbu ir tai, kad „Liberty Phone“ veikia ne valdomas „Android“ ar „iOS“. Procesorių gamina Nyderlandų įmonė NXP Teksase, Ostine, tačiau šis lustas iš pradžių buvo skirtas automobiliams, o ne išmaniesiems telefonams. Dėl to kūrėjai sukūrė „Linux“ pagrįstą platformą „PureOS“, leidžiančią skambinti, siųsti tekstinius pranešimus ir naršyti internete. Taip pat palaikomos kelios paprastos programėlės, pavyzdžiui, skaičiuotuvas.
„Liberty Phone“ ekranas ir baterija gaminami Kinijoje, o pagrindinės kameros jutiklis – Pietų Korėjoje. Weaverio teigimu, visiškas telefonų gamybos ciklas JAV ribojamas dėl vietinės infrastruktūros trūkumų. Pavyzdžiui, šalyje nėra įmonių, masiškai gaminančių išmaniųjų telefonų ekranus. Šios problemos, net ir nedideliu mastu dirbant „Purism“, padeda geriau suprasti, kodėl „Apple“ ir kitos įmonės rimtai nesistengė pradėti aukščiausios klasės išmaniųjų telefonų serijinės gamybos JAV.
„Net jei specifikacijos būtų mažiau įspūdingos, prireiktų daugelio metų, kad gamyba JAV būtų visiškai įvaldyta, ir tai būtų nepraktiška. Be išlaidų, čia neturime procesorių, aukštos kokybės ekranų ar daugumos kitų jūsų telefonams reikalingų komponentų gamyklų“, – mano Jeffas Fieldhackas, „Counterpoint Research“ tyrimų padalinio vadovas.
Weaverio teigimu, „Liberty Phone“ gamyba atsieina apie 650 USD. „TechInsights“ duomenimis, daug galingesnio „iPhone 16 Pro Max“ gamyba praėjusį rudenį Kinijoje kainavo apie 550 USD. Didesnes darbo jėgos sąnaudas JAV „Purism“ iš dalies kompensuoja pigesniais ir žemesnės kokybės komponentais: paprasta kamera, žemos raiškos ekranu ir dvigubai mažesne operatyviąja atmintimi.
Weaveris sako, kad šiuo metu įmonė nesiekia konkuruoti su „Apple“ išmaniųjų telefonų rinkoje. Jo teigimu, 1999 USD mažmeninė kaina atspindi telefono patikimumą ir patikrintą tiekimo grandinę. „Kalbant apie vartotojus, tai saugumo sistemų entuziastai, tėvai, ieškantys telefono savo vaikui, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie vengia pažangių technologijų. Tie, kuriems reikia galingos kameros, nėra mūsų auditorija“, – pridūrė Weaveris.

Pasak Weaverio, per šešis mėnesius jis galėtų padidinti „Liberty Phone“ gamybą iki 100 tūkst. vienetų. Tačiau tam reikėtų investicijų į naują įrangą, darbuotojų skaičiaus didinimą ir gamybos patalpų plėtrą. Šiuo metu įmonė neturi tradicinio rizikos kapitalo finansavimo, ji remiasi tik savo pajamomis ir sutelktiniu finansavimu.
Eksporto muitų didinimas greičiausiai nepaveiktų įmonės išlaidų esant dabartiniams gamybos tempams, nes „Purism“ sukaupė komponentų atsargų. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tarifų politikos pokyčiai galėtų padaryti „Liberty Phone“ gamybos kainą konkurencingesne, nes pigių komponentų kaina smarkiai nepadidėtų, o JAV, tikėtina, būtų gaminama daugiau komponentų.
Kai kurios įmonės, pavyzdžiui, „Intel“, jau gamina procesorius JAV, o kitos, tokios kaip TSMC ir „Micron“, stato savo gamyklas šalyje. Vis dėlto Jeffas Fieldhackas pažymi, kad tai tik maža pasaulinės gamybos dalis. Įmonės neturi paskatų toliau plėstis į Jungtinėse valstijose. Jis pridūrė, kad didelė dalis JAV gamyklose pagamintos produkcijos nėra pažangi, gamybos sąnaudos išlieka didelės, o situacijai pakeisti bet kuriuo atveju prireiks daug laiko.