Ilgaamžiškumo formulė iš „mėlynųjų zonų“: ką daro kitaip tie, kurie gyvena ilgiau?

Kas bendra tarp Japonijos Okinavos, Italijos Sardinijos ir Kosta Rikos Nikojos gyventojų? Jie visi priklauso vadinamosioms „mėlynosioms zonoms“ – pasaulio vietoms, kur žmonės gyvena ne tik ilgiau, bet ir sveikiau. Jų gyvenimo būdas atskleidžia universalias taisykles, kurių laikantis galima gerokai prailginti gyvenimo trukmę. Kaip šias taisykles pritaikyti šiandien, pasitelkus ir išmaniąsias technologijas?

Kūnas turi judėti, protas – nurimti

„Mėlynosios zonos“ – tai penkios pasaulio vietos, kur žmonės gyvena ilgiausiai ir rečiausiai serga lėtinėmis ligomis. Okinava (Japonija), Sardinija (Italija), Nikoja (Kosta Rika), Ikarija (Graikija) ir Loma Linda (Kalifornija, JAV) – šie regionai tapo išsamaus ilgaamžiškumo tyrimo pagrindu, kurį atliko tyrėjas Danas Buettneris kartu su „National Geographic“ ir „Blue Zones“ komanda.

Vienas aiškiausių atradimų – tai, kad šiuose regionuose gyvenančių žmonių gera savijauta priklauso ne nuo to, kiek kartų jie lankosi sporto salėse ar griežtų rutinų, o nuo natūralaus, kasdienio judėjimo. Sardinijoje žmonės daug vaikšto kalvotomis vietovėmis, Okinavoje kasdien rūpinasi sodais, o Nikojos gyventojai aktyvūs nuo ryto iki vakaro – jų aplinka ir gyvenimo būdas natūraliai skatina judėti.

Kitas svarbus atradimas – gebėjimas valdyti stresą. Nors sunkumų neišvengia nė vienas, „mėlynųjų zonų“ gyventojai turi kasdienes rutinas, padedančias jį sumažinti: japonai praktikuoja rytines maldas ar prisiminimų ritualus, graikai mėgaujasi popietės miegu, o italai dienos pabaigoje susirenka pavakaroti su artimaisiais. Tokios praktikos mažina kortizolio kiekį organizme, stiprina emocinį atsparumą ir net gerina miegą.

Sveikatos diagnostika ant jūsų riešo

Įtemptame gyvenimo ritme laikytis ilgaamžiškumo principų nėra lengva, tačiau šiandien plačiai naudojamos išmaniosios technologijos padeda įveikti šiuos iššūkius. Kaip teigia „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė, nauji išmanieji laikrodžiai ne tik seka svarbiausius fiziologinius rodiklius, bet ir skatina formuoti naudingus įpročius.

„Pavyzdžiui, naujausiame „Huawei Watch 5“ išmaniajame laikrodyje integruota „X-Tap“ funkcija leidžia vartotojui, pridėjus pirštą prie šoninio jutiklio, vos per 60 sekundžių gauti 9 svarbiausių sveikatos rodiklių apžvalgą. Įrenginys matuoja ne tik pagrindinius ilgaamžiškumo rodiklius – širdies ritmo kintamumą (HRV) ir didžiausią deguonies suvartojimo greitį (VO2 max), bet ir arterijų standumą, kvėpavimo funkcijas, deguonies kiekį kraujyje bei kitus. Tai tarsi mini diagnostikos centras ant riešo, padedantis atpažinti organizmo būklę ir laiku reaguoti į pokyčius“, – sveikatos rodikllių stebėjimo galimybes vardija U. Eidžiūnaitė.

Be sveikatos rodiklių stebėsenos, laikrodis taip pat leidžia išsamiai analizuoti miego kokybę. Integruota „TruSleep 3.0“ technologija leidžia analizuoti miego fazes, stebėti bendrą miego vientisumą ir kvėpavimo ritmą nakties metu. Kiekvieną rytą vartotojas gauna asmeninę apžvalgą su aiškiomis rekomendacijomis, padedančiomis palaikyti kokybišką miegą – vieną reikšmingiausių ilgo gyvenimo sąlygų.

Būti reikalingam – vienas iš ilgo gyvenimo receptų

Tyrimai iš vadinamųjų „mėlynųjų zonų“ rodo, kad ne ką mažiau ilgaamžiškumą lemiantys veiksniai yra žmonių tarpusavio santykiai ir jų požiūris į gyvenimą.

Sardinijoje šeimos nariai dažnai gyvena kartu ar šalia vieni kitų – tai kuria emocinį saugumą ir palaikymą tarp kartų. Okinavoje gyvuoja „moai“ – mažos draugų grupės, kurios bendrauja visą gyvenimą ir rūpinasi vieni kitais tarsi šeima. Nikojos gyventojai stipriai įsitraukę į bendruomeninį gyvenimą – vienatvė šiuose regionuose itin reta. Ilgaamžiai žmonės taip pat dažniausiai turi gyvenimo partnerį, palaiko glaudžius santykius su vaikais ir anūkais, o socialiniai ryšiai natūraliai skatina sveikus įpročius.

Kita itin reikšminga ilgaamžiškumo dedamoji – gyvenimo tikslas. Jį turintys žmonės rečiau serga depresija, patiria mažiau streso, jų organizmas greičiau atsigauna po ligų, o gyvenimo trukmė – ilgesnė. Net ir paprasti kasdieniai dalykai – rūpinimasis artimaisiais, savanorystė ar kūrybinė veikla – gali tapti esminiais emocinės sveikatos šaltiniais.