Gipso kartonas – plokštinė statybinė medžiaga iš statybinio gipso, iš abiejų pusių apklijuoto kartonu. Daugiausia jame gipso – apie 93 proc., popieriaus tik 6 proc., armavimo medžiagų apie 1 proc.
Pagrindinis gipso kartono privalumas – jo ekologiškumas, terminis atsparumas, aukštas garso slopinimo lygis, pralaidumas garams, tvirtumas ir oro drėgnumo reguliavimo ypatybė. Konstruktoriai mėgsta gipso kartoną ne tik dėl to, kad jis paprastai montuojamas, bet ir dėl to, kad plastiškas: sudrėkintas gipso kartonas tampa labai lankstus, o išdžiūvęs išlaiko suteiktą formą, su lengva dirbti, darbas vyksta greitai ir svariai.
Gipskartonio naudojimas – jo privalumai
Gipskartonis naudojamas taikant „sausąjį“ pastatų ir statinių vidaus apdailos metodą daugelyje patalpų: ligoninėse, oro uostuose, viešbučiuose, restoranuose, bankuose, parduotuvėse, įstaigose, parodų ir sporto salėse bei būsto statybose. „Sausasis“ patalpų vidaus apdailos metodas naudojant gipskartonį taikomas sienų ir lubų paviršiams išlyginti, pertvaroms tarp patalpų įrengti ir pan.
Akivaizdus tokių sistemų pranašumas – tai įvairių šilumos ir garso izoliacinių medžiagų, įmontuojamų tarp sienos ir gipskartonio, naudojimo paprastumas. Kitas pranašumas yra susijęs su įvairiomis komunikacijomis – elektros, kanalizacijos, vandentiekio ir kitomis. Visi vamzdžiai, kabeliai, laidai yra slepiami po gipskartonio plokštėmis, o pasiekti komunikacijas tampa visiškai paprasta. Svarbiausia tai, kad šios sistemos yra nedidelio svorio, todėl nesusidaro tokios didelės apkrovos perdangoms kaip kad plytinių pertvarų atveju. Vadinasi, namo karkasą ir fundamentą galima daryti palengvintus, kas žymiai sumažina statybų kainą. Taip pat iš gipskartonio sistemų galima, kaip kad iš molio, formuoti įvairius paviršius, kurti pačias įvairiausias formas – banguotas, vingiuotas ir t. t. Daryti kažką panašaus iš plytų – labai sunku ir brangu, o iš gipskartonio – žymiai paprasčiau ir pigiau. Gipskartonio konstrukcijų montavimas nėra sudėtingas. Pagrindinis keblumas – tai taisyklingas žymėjimas, o siūlių glaistymui reikia atitinkamos kvalifikacijos arba darbo patirties turinčio darbuotojo. Jeigu reikia perplanuoti patalpas, ką nors pakeisti interjere, visada lengva tai padaryti naudojant gipskartonio plokštes – juk jos nėra tvirtinamos „amžiams“. Plokštės įstatomos į kreipiamuosius griovelius ir varžtais prisukamos prie karkaso, o karkasas mūrvinėmis prikalamas prie sienos arba lubų.
Papildomai tvirtinama statvamzdžių profiliais, spyriais. Visa sistema išsiskiria dideliu tvirtumu, sugriauti ją mechaniškai veikiant – mažai tikėtina, o demontuojama paprastai ir greitai, todėl bet koks patalpų perplanavimas nesukelia jokių problemų. Skiriamos gipskartonio rūšys:
- Paprasta, standartinė gipskartonio plokštė;
- Ugniai atspari gipskartonio plokštė;
- Drėgmei atspari gipskartonio plokštė;
- Ugniai ir drėgmei atspari gipskartonio plokštė.
- Garsą sugerianti (akustinė) gipsokartonio plokštė
- Lanksti gipsokartonio plokštė
Paties gipskartonio lapo ilgis būna 2 – 3 metrų. Gaminamos lengvesnės 9,5 mm storio plokštės, o standartinės plokštės būna 12,5 mm storio. Taip pat būna specialių 15 mm storio lapų, kurie kol kas nėra labai paklausūs. Yra gipskartonio rūšių, kurios naudojamos apsaugai nuo rentgeno ir radioaktyvių spindulių. Toks gispkartonis gaminamas Vokietijoje. Ten pat gaminamos neperšaunamos sistemos su gipskartonio sluoksniais. Šias specifines ir labai brangiai kainuojančias medžiagas renkasi vartotojai, statyboms galintys skirti daugiau lėšų nei įprasta. „Knauf“ gipskartonis yra ekologiškai švarus, jo techninės charakteristikos suteikia galimybę išgauti pakankamai glotnius ir lygius skirtingų konfigūracijų paviršius – lenktus, įgaubtus ir t. t. Gipskartonio pirkėjui labai svarbu gerai žinoti sąnaudų normas. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad atsargai būtina skirti vidutiniškai apie 10 % medžiagos, nes statybose nebūna idealių sienų ir idealių dydžių. Pjaustant plokštes, susidaro kitur nepritaikomų likučių. Kita vertus, galima atlikti teisingus arba neteisingus to paties ploto skaičiavimus. Pagrindinė gipskartonio kompleksinių sistemų naudojimo problema yra visai ne jo gamintojas. Net „grynai“ vokiškas kartonas neapsaugos nuo plyšelių ir įtrūkimų atsiradimo.
Kokiais atvejais tikslinga naudoti gipskartonį?
Pirmiausiai būtina aiškiai atskirti paskirtį. Gyvenamosiose patalpose, be abejonės, pirmenybę reikia teikti senam tradiciniam statybos būdui naudojant cementą, nepaisant visų jo trūkumų. Gyvenamosiose patalpose visuomet kyla, pavyzdžiui, poreikis ką nors ant sienos pakabinti arba perkabinti. Tokiu atveju gana sudėtinga pataikyti į laisvą sienos tarpą nežinant, kurioje vietoje yra kreipiamosios. O užtaisyti jau turimą skylę dar sunkiau, nors gipskartonio gamintojai tam siūlo įvairių medžiagų. Idealiai sujungus, nepalikus jokių tarpų ir skylių, nereikia daug apdirbinėti plokštes, kad būtu galima jas dažyti. Kitas reikalas yra lubų apdaila. Lygioms luboms suformuoti reikia ne tik aukštos kvalifikacijos statybininkų, bet ir nemažų sąnaudų. Vadinasi, lubų apdaila gipso kartono plokštėmis yra ekonomiškai pagrįsta – taip ir pigiau, ir kokybiškiau. O įrengti figūrines lubas su visokiomis puošmenomis įmanoma tik naudojant gipso kartoną. Be abejonės, gipskartonio naudojimas paspartina ir pagerina darbą, padeda išvengti daugelio nepatogumų. Išlaidas gipskartoniui būtina skaičiuoti atskirai kiekvienu atveju: seno pastato rekonstravimui reikės vienokių išlaidų, o naujo pastato statybai –kitokių. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kam bus skirtos patalpos: ar ten vyks tam tikra gamyba, ar tai yra būsimoji parodų salė. Skirtingos eksploatavimo sąlygos taip pat turi didelės įtakos reikiamų statybinių medžiagų pasirinkimui. Ir ginčai dėl to, kokių gamintojų produkcija yra geresnė – vokiška, austriška, lenkiška, rusiška ar ukrainietiška, yra visiškai beprasmiai. Priežastis ta, kad lemiamos reikšmės turi ne pati medžiaga, o griežčiausias ir nenukrypstamas firminės technologijos ir instrukcijų laikymasis visuose be išimties statybų etapuose. Pavyzdžiui, aiškiai nurodoma, kaip reikia sandėliuoti gipskartonį. Pavyzdžiui, iš sandėlio, kuriame yra didesnė nei normali drėgmė, atgabentą gipskartonį būtinai reikia kurį laiką palaikyti sausose patalpose, kad spėtų išgaruoti drėgmės perteklius. Šios elementarios taisyklės nesilaikymas sukelia plokščių deformacijas, o to pasekmė – akivaizdus brokas. Deja, nustatyti laikotarpį, reikalingą tam, kad gipskartonio drėgmės lygis susilygintų su patalpos drėgmės lygiu, yra gana sudėtinga. Čia jau tenka pasitikėti savo intuicija. Antrasis pavyzdys: nedaugelis statybininkų atkreipia dėmesį ir į giskartonio naudojimo taisyklę, susijusią su temperatūriniu režimu. Instrukcijose rašoma, kad dirbant su gipskartoniu patalpos temperatūra turi būti stabili ir jokiu būdu ne žemesnė kaip 10 °C. Tokiomis visiškai vienodomis sąlygomis gipskartonis būtinai turi būti laikomas ne mažiau kaip 4 dienas (2 dienos prieš ir 2 dienos po montavimo) ir, kas yra ne mažiau svarbu, be jokio tolesnio apdorojimo. O realybėje darbininkai, nepaisydami jokių temperatūros svyravimų ir neleisdami sumontuotoms sienoms nusistovėti, skuba iš karto užtaisyti siūles, priklijuoti juosteles ir t. t. Nesunku nuspėti, kas atsitiks toliau. Negalima nukrypti nuo technologijos. Norint sumontuoti, pavyzdžiui, kokybišką sieną, plokštę reikia taisyklingai apdoroti. Bet kuris gipskartonio gamintojas surašo išsamias apdorojimo taisykles po kartoninių paviršių montavimo. Ir jos yra skirtingos: apdailai plytelėmis – vienokios, klijuojant tapetais – kitokios, dažant – trečios. Taisyklių nesilaikymas gali sukelti daug nemalonumų: nukris plytelės, išsipūs tapetai, nusilups dažai ir t. t. Dažniausia ir nepataisoma klaida, kurią daro daugelis statybininkų ir užsakovų, yra visiškas skirtingų gamintojų medžiagų suderinamumo neįvertinamas. Tai reiškia, kad jeigu įsigyjama tam tikro gamintojo gipskartonio plokščių, tai ir visa kita – dažus, glaistus ir kitas medžiagas – reikėtų pirkti tik pagal šio gamintojo rekomendacijas. Deja, dėl nežinojimo arba pernelyg didelio šykštumo daugelis vartotojų nuolat „nudega“ dėl šios taisyklės nepaisymo ir patiria nenumatytų išlaidų. Reikėtų paminėti ir tai, kad sandūroms tarp gipskartonio ir kitokių paviršių turi būti naudojama speciali lipnioji juosta. Be tokio būtino atskyrimo gipskartonio sąlyčio su kita medžiaga vietose po dviejų – trijų mėnesių atsiras įtrūkimų. Užsakovui nereikėtų visada pasikliauti rangovais ir įvairiais tarpininkais. Neretai būna, kad dauguma jų sąmoningai, dėl sukčiavimo, pažeidžia technologijas. Pavyzdžiui, vietose, kuriose reikia įmontuoti specialius profilius,
įmontuojami paprasti. Kartais į sąmatas įtraukiama aiškiai per daug medžiagų. Taigi po kelių atliktų užsakymų rangovams lieka tiek medžiagų, kad visiškai įmanoma padaryti remontą dar vienam užsakovui.
Gipso kartono sistemos
Viena GK plokštė kaip konstrukcijos elementas nieko nelemia. Gipso kartono konstrukciją sudaro keli elementai. Kiekvienas jų svarbus, nes tik naudojant visus galima gauti norimą rezultatą. Tarkime, reikia 90 minučių atsparumo ugniai. Norimą efektą galima pasiekti su KNAUF sistema W112, kurią sudaro metalinis karkasas iš 0,6 mm storio skardos CW ir UW profilių, raudona plokštė, tvirtinama ant karkaso iš abiejų pusių dviem sluoksniais, tarp kurių yra mineralinės vatos sluoksnis. Abiejų sluoksnių plokščių siūlės užpildomos „Uniflott” glaistu. Kad pertvara įgytų prekinę išvaizdą, reikia paviršiaus glaisto, plokštei tvirtinti prie karkaso savisriegių, o kad būtų pakankama garso izoliacija – perimetrinės amortizacinės juostos arba, siekiant aukščiausių rezultatų, sandarinimo mastikos „Trennwandkitt”.
Pasirinkti tinkamą sistemą galima pagal technines rekomendacijas. Jose paprastai būna nurodyti ne tik sistemą sudarantys komponentai, bet ir jų montavimo ypatumai ir pan. Rekomenduojama pasirinkti konkretaus gamintojo sistemą, nes ji jau patikrinta ir atitinka konkrečias sąlygas. Skirtingų gamintojų sistemoje gali būti skirtingų charakteristikų komponentai: skirtingo storio skardos profiliai, jų valcavimas, plokščių standumas ir svoris, glaisto tvirtumas. Sujungus skirtingų sistemų elementus gausime skirtingą rezultatą. Tuo tarpu gamintojas, pateikdama savo techninius sprendimus, prisiima ir atsakomybę už sistemos patikimumą. Ieškant tinkamos sistemos reikėtų atsižvelgti į kelis veiksnius:
1. Pertvarų sistemoms:
- reikalinga garso izoliacija,
- esamas patalpos aukštis,
- žmonių srautas patalpose,
- priešgaisrinės saugos reikalavimai,
- akustikos reikalavimai.
2. Sienų apsiuvimui:
- šilumos izoliacijos reikalavimai,
- esamas patalpos aukštis,
- garso izoliacija,
- žmonių srautas patalpose.
Gipso kartono sienų montavimas
Yra du pagrindiniai būdai apdailinti sienas gipskartonio plokštėmis:
1. Bekarkasis montavimas – GK plokštės klijuojamos ant sienos specialiais klijais gipsui.
2. Karkasinis montavimas – montuojamos GK plokštės ant metalinių profilių, medinių tašų ar gipso kartono juostų. Populiariausi metaliniai karkasai.
Gipso kartono plokščių klijavimas:
Klijuojant naudojamos 12,5 mm plokštės ir klijai „Perlfix”. Maksimalus apdailos aukštis – 3 m. Pagrindas turi būti tvirtas, sausas, be byrančių vietų, negali susidaryti kondensato ir negali peršalti. Nuo apklijuojamo paviršiaus turi būti pašalintos visos medžiagos, galinčios sumažinti klijų sukibimą: statybinių mišinių liekanos, aliejai, dažai. Visi paviršiai apdorojami gruntais. Gruntas parenkamas pagal paviršiaus ypatybes (ypač įgeriantis, įgeriantis ar neįgeriantis). Gipso kartono plokštės apipjaustomos pagal reikiamą dydį. Klijuojant reikia įvertinti, kad apačioje reikia palikti 10 mm tarpą vėdinimui prie grindų ir 5 mm prie lubų. Tam paruošiamos tokio storio medinės ar gipso kartono kaladėlės.
Prieš montavimą turi būti pravesta visa instaliacija, paskirstymo dėžutės, elektros lizdai, jungikliai turi išlįsti iš pagrindo apie 20 mm. Klijai paruošiami pagal gamintojo instrukciją ir užkrečiama ant gipso kartono plokštės atvirkščiosios pusės. Paviršiuje išdėliojama lopais, ties atviromis vietomis (langų, durų angos, prie kriauklių) tepama ištisiniu sluoksniu. Plokštės prispaudžiamos prie sienos, prispaudžiamos viena prie kitos, išlyginamos guminiu plaktuku pagal vertikalę ir viena kitos plokštės atžvilgiu.
Montavimas ant metalinių profilių:
Tai labiausiai paplitęs montavimo būdas. Jis naudojamas išlyginant sienas, trupančių sienų apdailai, pravedant komunikacijas, siekiant pagerinti garso ar šilumos izoliaciją. Karkasas montuojamas iš UW perimetro profilių ir CW vertikalių profilių. Plotis gali būti 50, 75, 100 mm. Tarpas tarp CW profilių – 600 mm. Po UW profiliu dedama amortizacinė juosta, kuri užsandarina nedidelius pagrindo nelygumus (iki 2 mm, jei didesni – naudojama sandarinimo mastika) ir neleidžia garsui sklisti perimetru ir pereiti iš konstrukcijos į konstrukciją. Plokštės tvirtinamos 25 mm ilgio savisriegiais į metalą. Didinant šilumos ir garso izoliaciją, ertmė užpildoma mineraline vata.
Įrankiai, kurių reikia montuojant gipso kartono sienas ir pertvaras:
Pertvarą montuojant prireiks gulsčiuko (2-2,5 m), elektrinio grąžto, elektrinio suktuko, plaktuko, keltuvo, kampinio šlifuoklio profilių pjovimui, metalo žirklių, peilio plokštėms pjauti.
Medžiagos:
metaliniai profiliai, gipso kartono plokštės, mūrvinės, savisriegiai, švitrinis popierius, glaistas, gruntas.
Pertvaros
Pertvaros didelėse patalpose leidžia padalinti erdvę į kelias zonas – sanitarinius mazgus, gyvenamuosiuos kambarius, pagalbines patalpas ir koridorius. Sieninės pertvaros iš gipso kartono yra vienos iš ekologiškiausių, greitai sukonstruojamų ir termiškai atsparių būdų. Pertvaras sudaro metaliniai profiliai, kurių vidus yra užpildomas mineraline vata, o iš išorės tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės yra pritvirtinamos skirtingas paskirtis turinčios gipso kartono plokštės.Sieninė pertvara nėra laikančioji siena. Tačiau parinkus tinkamas technologijas, tokios sienos yra atsparios vandeniui, drėgmei, grybeliams ir yra izoliuojančios triukšmą. Tokias pertvaras, padegtas gipso kartonu, galima dengti kitomis pageidaujamomis medžiagomis: plytelėmis, tapetais, dažais. Gipso kartonas – paprastai montuojama statybinė medžiaga. Jis susideda iš apie 93 proc. gipso, apie 6 proc. popieriaus ir apie 1 proc. armavimo medžiagų. Gipso kartonas yra lengvai formuojama plokštinė statybinė medžiaga, kurią sudrėkinus galima lankstyti norima forma. KNAUF pertvarų technologiją leidžia pasirinkti iš 17 skirtingų pertvarų rūšių
Darbo eiga ir montavimas
Kreida ar specialiu žymekliu ant sienų, lubų ir grindų yra pažymimos pertvarų ribos bei durų angų vietos. Tada metalui skirtomis žirklėmis pagal reikiamus matmenis yra sukarpomi KNAUF UW profiliai. Ant anksčiau pažymėtų perimetrinių linijų yra klijuojamos sandarinimo juostos. Tuomet reikiamose vietose yra pritvirtinami i KNAUF UW ir CW profiliai. Galiausiai į KNAUF UW profilius tam tikru atstumu yra įstatomi kiti montavimo CW profiliai.
Sukonstruotose pertvaroje pratiesiamos reikiamos komunikacijos. Ant jų yra sudedamas reikiamo storio izoliacijos sluoksnis. Izoliacija yra sudedama taip, kad užpildytų visas profilių ertmes ir laikytųsi standžiai. Surinktos ir užpildytos konstrukcijos yra apdengiamos parinktomis gipsokartono plokštėmis. Jei yra planuojama ant sienų klijuoti plyteles, yra dedamas dvigubas ploščių sluoksnis tam, kad siena atlaikytų papildomą svorį. Plokštės yra sutvirtinamos tarpusavyje glaistu ir paruošiamos tolesniems apdailos darbams.
Gipsinės lubos
Tai puiki efektingo skirtingų tipų ir paskirčių patalpų apipavidalinimo galimybė. Gipsinės lubos įrengiamos ir gyvenamuosiuose namuose, ir viešosiose įstaigose. Platus reljefo asortimentas leidžia naudoti gipsines lubas bet kokio stiliaus interjerams. Gipsines lubas sudaro plokštės ir kabamoji sistema, kuri tvirtinama prie perdangų. Plokštės yra gaminamos iš gipso ir armuojamos stiklo pluošto tinklu, taip suteikiant luboms didesnio fizinio stiprumo. Pagamintų plokščių standartiniai matmenys yra 600 х 600 mm. Gipsinės plokštės gaminamos baltos, tačiau jas lengva nudažyti. Kaip gipsinių lubų karkasas naudojami standartiniai atviro ir paslėpto tipų kabamųjų sistemų modeliai. Kabamosios sistemos yra parenkamos atsižvelgiant į plokščių rūšį. Gipsinės plokštės pagal svorį yra skirstomos į paprastąsias ir palengvintas. Palengvintų plokščių gamybai naudojamos specialios technologijos, pavyzdžiui, džiovinimo: gipso masėje susiformuoja granulės, dėl kurių sumažėja pagamintų produktų svoris. Pagal išvaizdą gipsinės plokštės gali būti lygios, reljefiškos ir perforuotos. Įrengiant kabamąsias lubas gali būti naudojamos ir vienos, ir kelių rūšių plokštės. Tokiu būdu galima suformuoti dekoratyvinį paviršių su pačiais įvairiausiais piešiniais. Gipsinės lubos skirtos gyvenamųjų namų bei viešosios paskirties patalpoms papuošti. Ypač įspūdingai atrodo didelio ploto gipsinės lubos . Gipsinės lubos leidžia sukurti prabangų rafinuotą senovinių rūmų stiliaus interjerą, gali tapti ir šiuolaikiško stiliaus patalpų apdailos dalimi. Viskas priklauso nuo plokščių išvaizdos ir paskirties. Reljefiški modeliai paprastai naudojami dekoratyviniais tikslais, o perforuotieji užtikrina garso izoliaciją.
Gipsinių lubų privalumai:
- Ekologiškumas. Gipsas — natūrali gamtinė medžiaga, todėl gipsiniai gaminiai yra sveikatai nepavojingi Dėl šios priežasties gipsinės lubos gali būti naudojamos medicinos ir sveikatos priežiūros įstaigose.
- Šviesos atspindėjimas. Gipsinių plokščių šviesos atspindėjimas viršija 80 %. Taigi patalpose, kuriose įrengtos gipsinės lubos, dienos metu nereikia naudoti papildomo apšvietimo.
- Atsparumas drėgmei. Aukštas gipsinių lubų atsparumas drėgmei leidžia montuoti jas padidintos drėgmės patalpose, vonios kambariuose bei baseinuose. Palengvintos gipsinės plokštės pasižymi beveik 100 % atsparumu vandeniui ir išlaiko ilgai trunkantį mirkymą vandenyje, drauge neprarasdamos savo savybių.
- Dekoratyvumas. Patraukli išvaizda ir modelių įvairovė suteikia įvairiausių dizaino projektų įgyvendinimo galimybę.
- Garso izoliacija. Gipsinės lubos užtikrina puikią garso izoliaciją. Renkantis plokštes, reikėtų įvertinti tai, kad perforuotos gipsinės plokštės sugeria garsą, o lygios plokštės jį atspindi.
- Atsparumas ugniai. Gipsinės plokštės priskiriamos prie nedegių medžiagų, todėl gali būti naudojamos patalpose, kurioms taikomi aukštesni priešgaisrinės saugos reikalavimai.
- Greitas montavimas. Gipsinių lubų montavimui nereikia išankstinio perdangų paruošimo, praktiškai išvengiama „nešvarios“ darbų stadijos, darbai užtrunka tik keletą valandų.
Išvados
Manau, kad gipso kartono plokštės tinka visiems darbams, kadangi kaip matėte yra visokiausių rūšių. Standartines 5 rūšis papildė daug naujų plokščių. Dirbti su gipskartonio plokštėmis yra lengva, švaru ir greita, taipogi nėra brangios. Gipso kartono plokštės yra ekologiškos, jos gali būti perdirbamos net kelis kartus. Taisyklingai pritvirtinus nereikia daug darbo, kad paruostum dažymui. Taip pat susitaupo laikas kadangi po priklijavimo praėjus porai valandų galima jas apdirbineti.
Įtempiamos lubos Visoje Lietuvoje gera kaina Vilnius, montavimas www.ferentina.lt