Internetu prekes perka 40 proc. lietuvių
Viena stambiausių pasaulyje duomenų, konsultacijų ir įžvalgų bendrovė „Kantar“ kasmet atlieka reprezentatyvų interneto naudotojų tyrimą, analizuojantį žmonių elgseną internete. Tyrimas buvo atliktas šių metų vasario–balandžio mėnesiais ir jo rezultatai palyginti su 2017 m. Eurostat duomenimis. Jo metu buvo apklausti 1799 16–74 m. amžiaus gyventojai.
Minėta apklausa parodė, kad 4 iš 10 lietuvių bent kartą per mėnesį ką nors perka internetu, o dešimtadalis tokiu būdu apsiperka bent kartą per savaitę. „Kantar“ atliktas tyrimas taip pat atskleidė, jog apie penktadalis gyventojų dar niekad nėra išmėginę šio pirkimo būdo.
Labiausiai Lietuvoje prigijo įprotis internetu pirkti elektronikos prekes, bilietus į renginius bei draudimo paslaugas. Drabužiai yra trečioji pagal populiarumą kategorija – internetu juos yra pirkę daugiau nei kas ketvirtas šalies gyventojas (27,5 proc.). Penkios populiariausios parduotuvės, kuriose lankosi pirkėjai yra Pigu.lt, senukai.lt, aliexpress.com, bilietai.lt ir tiketa.lt.
„Įdomu, kad drabužių kategorija, kur tartum būtų poreikis pasimatuoti, yra tarp trijų populiariausių. Žmonėms įvertinus savo laiko, pinigų ir energijos sąnaudas, skiriamas pirkiniams – noras paliesti, pajusti, pamatuoti perkamą daiktą tampą ne esminiu, ypač, jeigu yra tinkamos grąžinimo sąlygos“, – sako „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė. Anot jos, galimybė paliesti daiktą prieš įsigyjant nėra itin svarbi maždaug pusei vartotojų ir tai liudija avalynės e–prekybos kategorija: internetu apavą yra įsigijęs penktadalis respondentų.
„Tam pasitarnauja ir šioje kategorijoje paplitusi praktika, kai netikusias pagal išvaizdą ar dydį nenaudotas prekes galima grąžinti per porą savaičių, mėnesį, o kai kurios avalynės parduotuvės taiko net metų terminą, taip griaunamas nepasitikėjimo bei nuogąstavimų barjeras, kuris e–prekyboje yra vienas didžiausių kliuvinių naujiems vartotojams įgyti“, – paaiškino S.Varnienė.
Įsivaizduojamos problemos yra didesnės nei realios
Pasak S. Varnienės, apklausos leidžia manyti, kad pagrindinis barjeras elektroniniai prekybai Lietuvoje yra tiesiog susiformavęs įprotis, prisirišimas prie fizinių parduotuvių (tokią priežastį įvardijo apie 31 proc. apklaustųjų, nieko nepirkusių internetu per pastaruosius metus). Dešimtadalis niekad nieko internetu neįsigijusių respondentų įvardija jau minėtą pasitikėjimo barjerą ir nuogąstavimą, kaip seksis gauti užsakytą prekę, kas bus, jei pirkinys nepatiks arba netiks . Trečia populiariausia priežastis – neužtikrintumas dėl prekės pristatymo termino.
„Pastebime, kad įsivaizduojamos problemos yra daug didesnės nei realios – pvz., kone dešimtadalis įsivaizduoja sunkumus dėl prekės grąžinimo ar garantinių įsipareigojimų ir ši tendencija tęsiasi jau kone dešimtus metus, tuo tarpu realybėje su šia problema susiduria vos 2 proc. Tai signalas e–prekybininkams, kad labai svarbu rasti būdų paskatinti vartotoją išmėginti šį pirkimo būdą pirmą kartą“, – sakė „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė.
Pirmo karto kliūtis
Anot S. Varnienės, skaičiai rodo, kad išmėginus šį būdą, taip perkama ir toliau bei dažniau: tik per dešimtadalį pirkusių internete čia perka kartą per pusmetį arba rečiau.
„Internetinė prekyba Lietuvoje turi nemažą lojalių pirkėjų būrį – apie ketvirtadalis internete perka ne mažiau kaip du kartus per mėnesį. O kalbant apie transporto bilietus, bilietus į renginius ir apgyvendinimo bei draudimo paslaugas – po dešimtadalį pirkėjų šių kategorijų prekes ar paslaugas linkę pirkti išskirtinai internetu. Stipresnės fizinių parduotuvių pozicijos yra tik drabužių, maisto ir baldų bei interjero srityse, visur kitur gyventojai dažniau renkasi elektronines alternatyvas“, – teigia rinkos tyrimų vadovė.
Z karta perka internetu daugiau
Dar stipresnės e–prekybos pozicijos yra Z kartoje (gimę 1995-2010 m.) – du iš trijų šių žmonių per pastarąjį mėnesį pirko internete bilietus į renginius (67 proc.), kas antras – elektronikos prekių, drabužių ar transporto bilietų.
Nepaisant to Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Naujausi 2017 m. Eurostat duomenys rodo, kad ES internetu per metus yra ką nors įsigiję daugiau nei pusė visų internetu besinaudojančių ES gyventojų (58 proc.), tuo tarpu mūsų šalyje šis skaičius siekia 43 proc.