Tyrimas parodė, kad socialiniai tinklai tapo tiesiogine grėsme demokratijai

„Omidyar Group“, „Democracy Fund“ ir „Omidyar Network“ atliko bendrą tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti ryšį tarp socialinės žiniasklaidos ir demokratijos. Gauti rezultatai nustatė šešias sritis, kuriose socialiniai tinklai tapo tiesiogine grėsme demokratiniams idealams:

1. Uždari pasauliai, poliarizacija ir angažavimas

Socialinių platformų sandara daugeliu atžvilgių atspindi angažuojančios medijos augančią apimtį tradiciniuose kanaluose. Kadangi jie tampa pagrindiniu pasiskirstymo kanalu, socialiniai tinklai sukuria vienpusės informacijos ir nuomonių burbulą, taip įtvirtindami išankstines nuostatas ir sumažindami konstruktyvios diskusijos galimybes.

2. Nepatikimos ir klaidinančios informacijos sklaida

Virusinė dezinformacija, dažnai vadinamos „netikromis naujienomis“, kurią platina tiek valstybių, tiek privatūs veikėjai, cirkuliuoja socialiniuose kanaluose. Šie klaidingi ir iškraipyti duomenų fragmentai gali sustiprinti susipriešinimą ir tuomet žmonėms tampa sunku pasitikėti tuo, ką jie skaito, kitais asmenimis bei organizacijomis.

3.Populiarumo ir legitimumo susiliejimas

Idėja, kad „laikai“ ar „retweetai“ gali būti naudojami vertinant asmens, pranešimo ar organizacijos legitimumą arba masinę paramą, sukuria iškraipytą informacijos vertinimo sistemą ir klaidingą supratimą apie tam tikrų požiūrių populiarumą. Tai sustiprina dar ir tai, kaip dažnai sunku atskirti tikras nuomones nuo sukurtų trolių ir botų.

4. Politinis manipuliavimas

Troliai ir botai, imituojantys paprastus piliečius, tapo vyriausybių ir politinių lyderių ginklu, leidžiančiu suformuoti internetines diskusijas. Turkijos, Kinijos, Izraelio, Rusijos ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijos naudojasi tūkstančiais socialinės žiniasklaidos darbuotojų, kurie turi keletą sąskaitų tam, kad pakeistų ir kontroliuotų viešąją nuomonę.

5. Manipuliavimas, taikymas ir elgesio keitimas

Reklamuotojai ir jų pažangūs taikymo mechanizmai kontroliuoja potencialių vartotojų dėmesį. Ne visi jų pranešimai atrodo kaip reklama ir yra matomi ne tik tikslinėje auditorijoje. Taip nutiko su politiniais skelbimais, kuriuos paskelbė Rusijos atstovai per paskutinius prezidento rinkimus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šis modelis vis labiau didina atotrūkį tarp leidėjų ir žurnalistų bei mažina tradicinių naujienų organizacijų pelningumą ir stabilumą.

6. Nepakantumas, atskirtis ir neapykantos kurstymas

Įvairios socialinių tinklų taisyklės ir ypatybės gali paskatinti įžeidžiančios kalbos plitimą, terorizmą, rasinį ir seksualinį priekabiavimą bei užkerta kelią aukoms greitai reaguoti į grėsmes.

 

Tyrimo autoriai tikisi, kad jo rezultatai tarp atspirties tašku socialinės žiniasklaidos vadovams, politikams, vyriausybės pareigūnams ir kitiems įtakingiems asmenims bei paskatins juos geriau išnagrinėti socialinių tinklų poveikį gyventojams ir galiausiai rasti veiksmingus sprendimus. Tyrėjai pastebi, kad aprašytos problemos negali būti išspręstos vieno asmens, įmonės ar vyriausybės jėgomis. Tai turėtų būti visų suinteresuotų subjektų  bendra užduotis.

Panašūs įrašai Daugiau šio autoriaus straispnių

Komentuoti