Tai gi, senelis padovanojo, radai pašiūrėje, kaimynas išmetė ar turgelyje pigia radai seną objektyvą? Norėtum pabandyti juo fotorgafuoti. Kas ir kaip?
Paskutiniu metu dažnai matau “atradėjus” kurie nori išbandyti senus, neretai rusiškus, objektyvus. Kam, kaip ir kokai iš to nauda, tuoj papasakosiu, bet apie viską nuo pradžių.
Visų pirma reiktų apsisręsti. Ar tu nebijai fokusuoti rankomis? (kad ir kaip būtų gaila, anuomet rusai dar nebuvo nukopijavę autofokusinių objektyvų), žinai kas yra ekspozicija? Vis dar nori išbandyti tą nelemtą objektyvą? Važiuojam toliau, ko tau reikės?
- Išsiaiškinti kokia gi to seno prakeikto objektyvo jungtis
- Adapterio ar konverterio, čia jau kaip liaudis pavadins, taip nepagadins.
- Keletos kapeikų tam prakeiktam adapteriui
1) Objektyvų jungčių, liaudyje vadinamų mount’ais yra labai daug, populiariausios yra M42, M39, Exacta, Konica ar Minolta. Jei įdomus pilnas jungčių sarašas, būk mielas, atsiversk Wiki. Mano atveju tai buvo Meyer-Optik Gorlitz M42 jungties objektyvas.
2) Adapteriai. Šitų dalykėlių irgi pilnas gausybės ragas. Nikon’istus turiu nuliūdinti, dėl atstumo nuo sensoriaus iki objektyvo jungties fotoaparate, labai sudėtinga padaryti kad “neveislinis” objektyvas fotografuotų į begalybę, todėl pasirinkimai yra tik trys. Pigus ir paprastas “M42 -> Nikon” su kuriuo, negalėsite sufokusuoti į begalybę, o darbinis atstumas, kuriame galite sufokusuoti, tampa ganėtinai mažas, todėl šis adapteris tinka tik “pažaidimams”. Kita išeitis – įsigyti pigų, korekcinį lešiuką (dažniausiai plastikinį), turintį adapterį, kuris leis sufokusuoti į begalybę, bet pigaus korekcinio lešiuko žala nuotraukų kokybei labai didelė, todėl tikrai nesidžiaugsie nuotraukų kokybe – laiudyje vadinamu “muilu”. Trečia išeitis yra pirkti adapterį, turintį kokybišką korekcinį lešiuką, bet ir čia yra problema, tokio adapterio kaina bus, neretu atveju, tokia pati kaip 5′ių tokių senų objektyvų. Yra dar viena išeitis, rasti žmogų kuris tavo objektyvą paskers, išpjaus, išskros, išmals marmūzę ir pritaikys būtent nikon’o jungčiai. Net nenoriu galvoti kiek tai gali kainuoti. Nikon’o stovykloje liūdna – nėra vieno, paprasto ir teisingo varianto naudoti “neveislinius” objektyvus. Tuoj parodysiu pavyzdėlį.
Žemiau esanti nuotrauka fotografuota tuo pačiu Meyer-Optik objektyvu naudojant adapterį be korekcinio lešiuko, ir tai buvo (kairėje pusėje) maksimalus fokuso atstumas, net ir labai norint, neįmanoma sufokusuoti žinto esančio vos už kelių centimetrų, esančio už nugaros, nebent dėti žingsnį į priekį.
Canonist’ų stovykloje, viskas daug paprasčiau, tik du adapterių pasirinkimai, su fokuso patvirtinimu ir be. Jiems ir į begalybę fokusuojasi ir adapterių daug daugiau, ir daugiau “veislių” objektyvų tinka, jie net nikon’o objektyvus gali naudoti.
Pentax’istai – rankutėm ploja, kai kuriuos objektyvus galima naudoti net be adapterių.
Ir vis dėl to, kodėl žmonės iškeičia bonbonkių valgymą, kol fotoaparatas už juos ir sufokusuoja ir ekspoziciją pamatuoja, į senus objektyvus, rankinį fokusavimą ir rankinį ekspozicijos nustatymą ir matavimą? Dėl braižo. Seni objektyvai, turėjo braižą – dėl stiklų formulės, jų išdėstymo grupėse, diafragmos lapelių ir dar N gamybos faktorių. Tas jų braižas labai atsiskleidžia nuotraukose darytose tais objektyvais. Bene pagrindinis dalykas, kuom jie išsiskiria – bokeh. Bokeh – išlietas fonas, esantis ne fokuse. Vienais objektyvais jis gaunamas labai švelnus, kreminis, kai tuo atveju kiti, foną lieja labai grubiai. Bene geriausias pavyzdys yra Helios 40, kuris, žinant kaip fotografuoti, ne fokuse esantį foną “susuka” – pagooglink 😉
Pabaigai dar keletas pavyzdėlių tau, ką galim nuveikti su senu objektyvu.
P.S. Pigų adapterį gali nusipirkti ebay, dealextreme ar kitose “online turgavietėse”. Aš paprasčiausiai googlėj rašiau “adapter M42 to Nikon”, radau N vietų su pigiu siuntimu.
Tikiuos labai nenusivylei ir vis dar turi ūpo užkurti pirtį tam senam objektyvui, fotografuok, sėkmės!