Ultra HD televizorių asortimentas per pastaruosius metus labai išsiplėtė. Lentynose pasirodė kuklaus dydžio modeliai, už panašią kaip Full HD televizorių kainą. Philips asortimentas jau apima UHD-TV su įstrižainėmis nuo 40 colių.
Šiandien mes apžvelgsime modelį Philips 49PUS7809, kuris kartu su priimtina kaina ir gera įranga palaiko ir Ultra HD raišką. Pažiūrėkime ar nebuvo būtina taikyti tam tikrus kompromisus, kad tilpti į vidutinės kainos diapazoną?
Pagrindinės charakteristikos
- Ultra-plonas dizainas
- Ekrano dydis 49 colių
- LCD Ultra HD ekranas (3840 x 2160 vaizdo taškų)
- Vaizdo apdorojimas Pixel Precise Ultra HD
- Dvipusis apšvietimas Ambilight + Hue
- Vaizdo apdorojimo indeksas PMR Ultra 600Hz
- Technologija Micro Dimming Pro
- Integruota garso sistema: 15 W + 10 W,
- vSkaitmeninis imtuvas DVB-T/T2, DVB-C, DVB-S/S2
- Interaktyvi sistema Philips Smart TV
- 3D akiniai su pasyvia technologija, rinkinyje (4 vnt.)
- Kaina: 3450 Lt.
Išvaizda
Televizoriaus dizainas – įkūnytas minimalizmas. Tam padeda neiššaukiantis korpusas ir labai plonas rėmelis aplink ekraną. Pažvelgus į televizorių iš priekio, niekas neatitraukia nuo vaizdo. Televizoriaus apvadai pagaminti iš poliruoto metalo, kuris atrodo gražiai, ko negalima pasakyti apie kai kurias kitas detales.
Pavyzdžiui, stovas kelia klausimų. Su savo užduotimi – išlaikyti televizorių ant stalo – jis susitvarko sėkmingai, nes yra galinga atsvara. Bet šio elemento apdaila per daug grubi: stovas su koja, tarsi išlieta iš ketaus su keramikos danga.
Stovo ir korpuso medžiagų derinys pernelyg „įvairiaspalvis“, visi paviršiai yra skirtingų spalvų ar struktūros, kas daro labai keistą įspūdį.
Sąsajos, valdymas ir funkcionalumas
Televizorius turi visas šiuolaikines sąsajs, įskaitant 4xHDMI ir 3xUSB. Jis naudoja 1.4 versijos HDMI su ribotu Ultra HD pralaidumu. Maksimalus palaikomas 2160p dažnio signalas – tik 30 Hz. Į tai verta atsižvelgti, jei Jūs ketinate prijungti prie televizoriaus kompiuterį. Tačiau, HDMI 1 palaiko HDCP 2.2, taip kad terminalas turi tam tikrą atsargą suderinamume su būsimais Ultra HD įrenginiais.
Įmontuotas skaitmeninis imtuvas suderinamas su visais dabartiniais formatais: DVB-T2, DVB-C, DVB-S2. Tai leidžia jums gauti skaitmeninį, kabelinį ar palydovinį signalus be papildomos įrangos.
Televizoriaus komplekte yra mygtukinis nuotolinio valdymo pultas. Naujas dizainas atrodo patruakliau ir kartu su duoda geresnį sukibimą. Kaip įprasta, nuotolinio valdymo pulto galinėje pusėje yra pilna QWERTY klaviatūra teksto įvedimui.
Philips Smart TV
Interaktyvi sistema Philips Smart TV nepatyrė reikšmingų pokyčių, jei neskaityti nereikšmingų funkcijų. Sąsaja yra paprasta ir tvarkinga, bendra logika yra aiški visiems. Išsaugoti ir kiti požymiai: vidutinis greitis, kuris kartais aiškiai per mažas, taip pat bendras nestabilumas. Čia Philips dar atsilieka nuo srities lyderių.
Naudingųjų programų mažoka ir bendrai pasirinkimas yra mažas. Kas įdomiausia jau yra įdiegta pagal nutylėjimą: Play (OKKO), ivi.ru, Zoombie, Stream, Megogo HD ir kitos paslaugos.
Integruotas USB media grotuvas sėkmingai susidorojo su vaizdo failais MKV konteineryje su kodeku H.264/AVC ir rezoliucija iki 1080p imtinai. Ultra HD vaizdo įrašų palaikymo nėra, kaip ir kodeko H.265/HEVC. Tai reiškia, kad pamatyti UHD video, būtinai reikia išorinio šaltinio. Tik 3840×2160 (UHD) paveikslėliai atsidarė be jokių problemų.
Integruota naršyklė sugeba susidoroti su paprastais puslapiais, tačiau sudėtingi animuoti meniu, o ypač įdėtasis vaizdas galinti televizorių paralyžuoti. Navigacija nėra patogi, žymeklis gali būti „susipainioti” tarp kelių elementų. Gelbsti patogus rašymas klaviatūra ant nuotolinio valdymo pulto: verta šiek pasitreniravę galėsite įvesti puslapių adresus be užsikirtimo.
Vaizdas
Tinkamiausią vaizdą iš numatytųjų režimų pateikia „Kinas” ir „ISF naktis”. Spalvos negali būti vadinamos tobulomis, bet net nustatymuose pagal nutylėjimą čia nebuvo rimtų klaidų. Vidutinis klaida Delta E ColorChecker – tik 2,15.
Sertifikuotų ISF režimų televizoriuje buvimas rodo, kad jis turi pažangių įrankių, skirtų kalibravimui. Iš tiesų, mes čia turime gana primityvius gama nustatymus, dviejų taškų baltos spalvos balansą ir spalvų valdymą (CMS). Patirtis parodė, kad sukalibruoti TV tiesiog nepatogu, dėl painios meniu struktūros ir dėl to, kad meniu uždengia matavimo zoną (ekrano centrą).
Tačiau gama nustatymas ir baltos spalvos balansas nesukėlė didelių problemų. Atvirkščiai, šie nustatymai pasirodė geriau nei praėjusių metų modeliuose. Vidutinę Delta E klaidą pilkoje skalėje pavyko sumažinti iki 0,91. Spalvų balansas atsikratė nepageidaujamų priemaišų.
Spalvų tvarkymo sistema nepadėjo: nustatymai dirba per staigiai ir greitai sukelia nepageidaujamus efektus. Ir visgi, po kalibravimo vidutinė delta E klaida ColorChecker sumažėjo iki 1,51.
Televizorius Philips PUS7809 naudoja IPS skystųjų kristalų ekraną, ir tai neigiamai atsiliepia dinaminiam diapazonui. Kontrasto koeficientas ON/OFF siekė apie 800:1, o tai nėra įspūdingas rezultatas. Juodos spalvos gylis taip pat nedžiugina: 120 cd/m2 ryškumas, tai yra apie 0,15 cd/m2. Tai beveik du tris kartus blogiau už VA tipo LCD ekranų rezultatus.
Žemas statinis kontrastas daro vaizdą „plokščiu”, šviesos ir šešėlių perėjimui nepakanka apimties. Taip pat spalvos šešėliuose atrodo išblukusios. Atrodytų, kad televizorius gerai tinka šviesiam kambariui – bet čia jums reikia atidžiai pasirinkti, nes Philips PUS7809 ekranas neatsparus atspindžiams.
Atvirai kalbant, mes nesitikėjome iš jaunesnio Ultra HD televizoriaus kažko ypatingo. Įranga akivaizdžiai ne daug pasikeitė, lyginant su Full HD modeliais. Nepaisant viso skepticizmo, Philips PUS7809 parodė gana tinkamą SD ir HD signalų mastelio keitimo kokybę. Bent jau jaudintis nėra dėl ko: aiškumas nėra tobulas, bet atitinka pradinį vaizdą ir artefaktų skaičius neviršija priimtino kiekio.
Televizoriaus spalvų perteikimas yra pakankamai geras, jei mes kalbėti apie režimus „Cinema” ir „ISF night”. Numatytuose nustatymuose klaidų buvo, bet jos ne kritinės. Apskritai, televizoriaus vaizdas atrodo natūralus ir jį yra aiškiai galima priskirti prie privalumų. Natūralu, kad po kalibravimo, viskas buvo geriau: iškraipymas gerokai sumažėjo, vaizdas tapo tikrai arti Rec. 709 (HDTV) standarto.
Žvelgiant į bandymo šablonus ir tikrą video, galima pastebėti, kad pagal nutylėjimą, šiek tiek prarandama detalių šešėliuose. Tai gali būti pataisyta ryškumo reguliavimu, bet tada kontrastas gali nukentėti. TV su skystųjų kristalų IPS matrica atveju tikrai tenka kovoti už kiekvieną gramą. Deja, atsiliepia mažas kontrastas ir silpnos anti-atspindžių savybės, nes išorinis šviesos greitai „nuplauna” spalvas ir daro tamsias detales vos atskiriamomis.
Kai kurios vaizdo apdorojimo funkcijos kelia daug klausimų. Pavyzdžiui, Ultra Resolution ir Perfect Natural Motion kartais tiesiog atsisako įsijungti ir duoti matomą poveikį. Suvokti logiką, kada jie taikomi, ir kada – ne, nepavyko. Žinoma, norisi tikėti, kad gamintojas užbaigs programinę įrangą ir atsikratys šių erzinančių klaidų.
Beje, judesio perdavimas labai nesužavėjo. Pagal nutylėjimą, Motion Resolution su FPD Benchmark bandyme televizorius neviršijama 250-300 aiškiai matomų eilučių. Perfect Natural Motion interpoliacija bandymo praktiškai neįtakojo, kas yra gana keista. Filmuose, rodomuose 24 kadrų per sekundę dažniu, priešingai, įjungus PMR lengvai atsiranda vadinamasis „muilo operos” efektas. Iš esmės, televizorius susidoroti su pagrindinėmis užduotimis ir be pašalinės pagalbos, todėl papildomą apdorojimą (kartais problematišką) tiesiog geriau išjungti.
Galiausiai, įdomiausia mūsų laukė bandant Ultra HD vaizdą. Prijungus galingą žaidimų kompiuterį prie televizoriaus, nusistatė rezoliucija 1080p (Full HD). Būtent tokia parašyta televizoriaus EDID, kaip „rekomenduojas režimas“. Einam toliau, padidinam raišką iki 2160p (Ultra HD) su 30 Hz dažniu. Atrodo, kad viskas gerai, signalas iš karto identifikuojamas kaip 2160p30. Bet įdėmiau pažiūrėjus į darbalaukį ir bandymo klipus paaiškėja, kad tam tikru apdorojimo metu Ultra HD tiesiog „nupjaunama”.
Todėl visi demonstraciniai filmukai, kuriuos mes pripratome matyti ultra aukštos raiškos bet kokio dydžio UHD televizoriuose, Philips 49PUS7809 ekranas pradeda akinti būdingais „laiptais”, triukšmu ir kitais artefaktais… Nors su Full HD tokių problemų nėra. Galima daryti išvadą kad 1080p kaip optimalus sprendimas pasirinktas neatsitiktinai. Jei planuojate naudoti Philips 49PUS7809 kaip Ultra HD monitorių, tai nėra pati geriausia idėja. Optimaliam vaizdui turėsite sustoti ties Full HD.
Išvados
TV Philips 49PUS7809 – vienas iš labiausiai prieinamų Ultra HD modelių rinkoje. Bandymai parodė kad „nupjauta“ ne tik kaina, bet ir pats Ultra HD palaikymas. Televizorius tenkinasi HDMI 1.4 vietoj modernaus HDMI 2.0, integruotas grotuvas atsisako atkurti Ultra HD vaizdą ir nepalaiko H.265/HEVC kodeko. Šiuo metu tai apriboja jo darbą su Ultra HD formatu. Be to, patirtis rodo, kad gimtojo UHD 2160p palaikymas taip pat kelia klausimų.
Tačiau televizorius gerai susitvarko su SD ir HD mastelio keitimu, todėl gali dirbti įprastu režimu. Spalvų perdavimas pakankamai geras, kad tinkamai rodytų natūralios odos tonus ir kitas gyvas spalvas. Kontrastas nėra geras, tačiau tai būdinga situacija IPS LCD ekranams. Ko gero šį televizorių geriau žiūrėti šviesioje patalpoje.
Privalumai:
- Maža kaina už 3840×2160 rezoliuciją
- Geras spalvų perteikimas
- Universalus skaitmeninis imtuvas
- Apšvietimas Ambilight
- HDCP 2.2 palaikymas
Trūkumai:
- Problemos su Ultra HD palaikymu
- Mažas kontrastas, daug atspindžių
- Nestabili programinė įranga
- Integruota vaizdo grotuvas nepalaiko Ultra HD ir H.265/HEVC kodeko
- HDMI 1.4 riboja Ultra HD vaizdą iki 30Hz