Jei reklamos ir rinkodaros pranešimų siuntėjai nebus atidūs, nuo kitų metų gegužės jų laukia nemenkos baudos, todėl teisininkai jau dabar ragina pasitikrinti, ar pranešimus siunčianti bendrovė laikosi visų įsigaliosiančių reikalavimų, o radus trūkumų, juos rekomenduoja nedelsiant pašalinti.
Nuo kitų metų gegužės 25 d. Lietuvoje įsigalios Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuriame numatomos didžiulės baudos už netinkamą duomenų apsaugą. Jei dabar didžiausia bausmė už pakartotinį pažeidimą yra 3 tūkst. eurų, tai įsigaliojus Reglamentui didžiausios baudos galės siekti net 20 mln. eurų arba 4 proc. įmonės ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos. Todėl įmonėms tikrai nebeapsimokės nepaisyti įstatymo reikalavimų.
Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partnerė, Advokatė Vilija Viešūnaitė rekomenduoja atkreipti dėmesį į keletą svarbiausių punktų. Pagal Reglamentą sutikimas gauti tiesioginės rinkodaros pranešimus turi būti aiškiai išreikštas ir pateiktas asmeniui atskirai nuo kitų sąlygų ar nuostatų. Tai reiškia, kad apsipirkimas elektroninėje parduotuvėje ar dalyvavimas viešai paskelbtame konkurse prizui laimėti negali reikšti sutikimo gauti reklamos pranešimus. Advokatė primena, kad tam turi būti gautas atskirtas sutikimas. Sutikimas turi būti duotas atliekant aktyvius veiksmus – tai gali būti varnelės pažymėjimas ar kitoks aiškus pareiškimas ar poelgis. Nedavę atskiro sutikimo gauti reklamos pranešimams, bet juos gavę, galės skųsti siuntėjų veiksmus Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Taip pat svarbu žinoti, kad nuo kitų metų gegužės vartotojams nebegalima siųsti tiesioginės rinkodaros pranešimų, jei jis sutiko su siuntimu vien dėl to, kad norėjo įsigyti vieną ar kitą prekę ar paslaugą. Anot V.Viešūnaitės, sutikimas turi būti sąmoningas, savanoriškas, duotas laisva valia.
Siųsti pranešimus bus galima tik tokiu būdu, kokiam yra duotas sutikimas – jei sutikimas duotas gauti pranešimus elektroniniu paštu, negalima siųsti trumpųjų žinučių telefonu ar paštu. Jeigu tiesioginės rinkodaros pranešimai bus siunčiami skirtingais būdais, pavyzdžiui, telefonu, elektroniniu paštu ir pan. – vartotojui turi būti sudaromos galimybės sutikti su kiekvienu iš tiesioginės rinkodaros siuntimo būdu atskirai.
Sutikimo siųsti pranešimus gavimas pagal Reglamentą turi būti grindžiamas informacija – duomenų subjektas privalo žinoti apie duomenų valdytojo tapatybę, renkamus duomenis ir duomenų tvarkymo tikslus. Tai reiškia, kad pvz., kelionių agentūros surinktų asmens duomenų negalima naudoti jos partnerių rinkodaros pranešimams siuntinėti. Pranešimus gali siųsti tik tas, kam buvo duotas asmens sutikimas tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu. Tai reiškia, kad nebebus galima paprasčiausiai nusipirkti duomenų bazę ir pagal joje rastus duomenis duomenų valdytojui siuntinėti informaciją duomenų bazėje nurodytiems asmenims, kurie nedavė sutikimo naujam duomenų valdytojui siųsti tiesioginės rinkodaros pranešimus.
Įstatymai numato, kad asmens duomenis tvarkant automatiniu būdu, duomenų valdytojas privalo registruotis duomenų valdytoju Valstybinėje duomenų inspekcijoje. „TRINITI LT“ partnerė V.Viešūnaitė sako, kad akivaizdu, jog dauguma verslininkų dabar šio reikalavimo nesilaiko – nesiregistruoja Asmens duomenų valdytojų valstybės registre kaip duomenų valdytojai, tačiau vis tiek automatiniu būdu tvarko asmens duomenis ir siunčia naujienlaiškius ar kitą reklaminio pobūdžio turinį vartotojams.
V.Viešūnaitė atkreipia dėmesį, kad tiesioginės rinkodaros pranešimų gavėjas turės teisę bet kada nemokamai atsisakyti sutikimo tvarkyti duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais. Apie šią teisę asmenis (duomenų subjektus) reikės informuoti aiškiai, iš anksto ir atskirai nuo visos kitos informacijos.
„Jeigu vieną dieną pranešimų gavėjas sutiks gauti reklamos medžiagą, o jau kitą dieną duomenų valdytojas gaus pranešimą, kad tokios medžiagos gauti nebenorima, duomenų valdytojas privalės greitai reaguoti į tokį pageidavimą ir užtikrinti, kad jau nuo prašymo gavimo momento pranešimų gavėjas reklamos pranešimų daugiau nebegaus“, – naują tvarką pristato advokatė.
Tyla, varnelėmis iš anksto pažymėti langeliai, bendrose taisyklėse ar dokumentuose nurodytos sąlygos, jog bus siunčiami reklamos pranešimai – tokios sąlygos neatitiks keliamų sutikimo dėl duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslu gavimo reikalavimų ir pažeis asmens teises. Už tai bus baudžiama nemažomis baudomis.