Šiandien, lapkričio 21-ąją, visas pasaulis mini televizijos dieną, tad ką dažniausiai savo televizoriuose žiūri lietuviai? Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad didžiajai Lietuvos gyventojų daliai tradicinė televizija vis dar yra patrauklesnė nei internetinė. Nepaisant vis dažniau pranašaujamos televizijos mirties, apklausos duomenys rodo priešingai – net 82 proc. lietuvių namuose turinčių televizorių renkasi įprastąsias transliacijas.
Ką rodo – tą ir žiūrime?
Prisitaikydamos prie šiandieninių tendencijų, kuomet riba tarp televizijos ir interneto baigia išsitrinti, pagrindinės šalies televizijos vis daugiau savo turinio perkelia į internetą. O tokie gigantai kaip „Youtube“, „Netflix“ bei „Amazon Prime“ ir toliau agresyviai plečiasi visame pasaulyje. Nors dabar internete galima ne tik žiūrėti laidų įrašus, bet ir tiesiogiai stebėti įvairias televizijų transliuojamas laidas, kol kas lietuvių turinio vartojimo įpročiai keičiasi nežymiai.
Apklausos duomenys rodo, kad mūsų tautiečiai vis dar ištikimi tradicinei televizijai. Minėtų interneto platformų turinį bei filmus, leidžiamus iš USB atmintinės arba per vaizdo įrašų grotuvą, žiūri tik mažiau nei 20 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių.
Šiuo aspektu beveik neišsiskiriame iš kitų Baltijos šalių – per televizorių žiūrėti interneto platformų siūlomą arba savo pačių įkeltą turinį renkasi tik penktadalis estų ir maždaug kas trečias latvis.
Kita vertus, situacija gali greitai pasikeisti. Anot Miroslavo Ramanavičiaus, „Samsung“ buitinės elektronikos pardavimų vadovo Baltijos šalyse, tai matyti iš pirkėjų keliamų reikalavimų šiuolaikiniams televizoriams.
„Rinkdamiesi naują televizorių, šiek tiek daugiau nei pusė lietuvių didžiausią dėmesį kreipia į jo vaizdo kokybę, ekrano įstrižainę bei kainą, tačiau galimybė turėti kuo daugiau išmaniosios televizijos funkcijų jiems yra taip pat itin svarbi“, – tendencijas komentavo ekspertas.
Tyrimo duomenimis televizoriaus vaizdo kokybė labiausiai rūpi 72 proc. visų apklaustųjų, kaina – 65 proc., o ekrano įstrižainės ilgis net 57 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių. Taip pat 43 proc. apklaustųjų yra svarbu, kad jų televizorius pasižymėtų išmaniosiomis funkcijomis.
Tradicinę televiziją pamiršta jaunesni ir daugiau uždirbantys
Apklausos duomenys rodo, jog Lietuvoje internetinę televiziją vietoje tradicinės renkasi tik 17 proc. žmonių. Ši grupė iš visų apklaustųjų labiausiai išsiskiria pagal amžiaus ir gaunamų pajamų kriterijus. Daugiau nei pusė šių žmonių – uždirba nuo 700 ir daugiau eurų per mėnesį. Palyginimui – internetinę televiziją žiūri tik 1 iš 10 apklausos dalyvių, gaunančių iki 450 eurų mėnesinių pajamų.
Be to, net 61 proc. besirenkančiųjų internetinę televiziją yra 15 – 44 metų lietuviai, o tarp jų vyresnių nei 55 metų amžiaus yra tik 13 procentų.
Pasak M. Ramanavičiaus, tokios tendencijos neturėtų stebinti, nes internetinės televizijos vartotojai visame pasaulyje yra išskirtinai jauni žmonės.
„Kalbant apie tradicinę ir internetinę televiziją, ryškiausi pasirinkimų pokyčiai egzistuoja tarp vadinamosios Z kartos atstovų, gimusių išmaniųjų telefonų ir planšečių amžiuje. Prie šios kartos jau dabar taikosi ne tik medijos, bet ir televizorių gamintojai. Pavyzdžiui, naujausieji „Samsung QLED TV“ televizoriai gali būti valdomi net ir telefonu. Prie patogiai pasiekiamo ir laisvai pasirenkamo turinio įpratę vartotojai nebenori žiūrėti tik tai, ką transliuoja televizija. Tokių žmonių ateityje tik daugės”, – mintimis dalijosi specialistas.
Lietuvių televizoriaus žiūrėjimo įpročiai
Net 82 proc. lietuvių namuose turinčių išmaniuosius televizorius renkasi įprastąsias transliacijas. Tyrimo duomenys atskleidė, kad jei sudarytume labiausiai mūsų tautiečių mėgstamų televizijos programų penketuką, tai jame atsirastų filmai (73 proc.), muzikiniai klipai ir koncertai (45 proc.), įvairios televizijos laidos ir žinių programos (44 proc.), sporto kanalai (36 proc.) bei serialai (25 proc.).
Apie tyrimą
„Samsung Electronics Baltics“ kartu su „OMD Snapshots” inicijuota internetinė apklausa buvo vykdoma 2017 metų gegužės mėnesį. Apklausti ekonomiškai aktyvūs 15 –70 metų Baltijos šalių gyventojai. Iš viso apklausoje dalyvavo 702 respondentai iš Latvijos, 886 – iš Lietuvos ir 500 – iš Estijos.