NEŠIOJAMO KOMPIUTERIO ISTORIJA

Praėjo daug laiko, kol šiandieniniai nešiojami kompiuteriai iš didelių gabaritų siuvimo mašinos dydžio kompiuterių tapo tokiais kokie yra dabar. Notebook ir netbook atsirado rinkoje ir dabar yra populiaresni už stacionariuosius kompiuterius. Bet iš kur kilo idėja sukurti nešiojamąjį kompiuterį? Sunku tiksliai atsakyti į šį klausimą, bet vis dėlto, nėra jokios abejonės, kad už nešiojamus kompiuterius turime būti dėkingi amerikiečiui Alan Kay. Kay įsivaizdavo nešiojamą kompiuterį ir pavadino jį Dynabook, kuris turėjo turėti bevielio tinklo galimybes, puikią spalvų grafiką ir milžinišką galią.

Alan įtikino Xerox Palo Alto tyrimų centrą finansuoti laboratoriją, kad galėtų įgyvendinti savo viziją. Galiausiai sudėtos geriausios turimos technologijos ir pritaikytos Dynabook. 1972 metais pristatytas tyrimų rezultatas – kompiuteris Alto, kuris turėjo taškinį ekraną, pelę bei tinklo ryšį.

Kiti mano, kad IBM 5100 buvo pirmasis nešiojamas kompiuteris rinkoje. Pirmieji 5100 pasirodė 1975 metų rugsėjį. Buvo galima pasirinkti iš 12 modelių, kurių atmintis svyravo nuo 16kb iki 64kb. Tačiau jo kaina buvo sunkiai prieinama vartotojams, tad 1982 metais šie kompiuteriai pašalinti iš parduotuvių lentynų.

1981 metais Adam Osborne išleido Osborne 1. Ši mašina turėjo:

• programinę įrangą ir operacinę sistemą,
• klaviatūrą,
• du diskelių skaitytuvus
• labai mažą ekraną , vos 5 coliųpločio
• svėrė pusė tiek, kiek IBM 5100.

1983 metais Gavilan Computer pagamino nešiojamą kompiuterį ir pavadino jį Gavilan SC, kuris pasižymėjo:

• 64 kilobaitais RAM atminties (išplečiamos iki 128 kilobaitų)
• Gavilan operacine sistema (taip pat galima buvo naudoti Ms DOS[3])
• turėjo 8088 mikroprocesorių, pelę, nešiojamą spausdintuvą

Gavilan svėrė apie 4 kilogramus arba 6,4 kilogramus kartu su spausdintuvu. Vienintelis jo minusas buvo tas, kad jame naudojamas diskelių įrenginys buvo nesuderinamas su kitais kompiuteriais. Pardavimai buvo lėti ir bendrovė bankrutavo nespėjus Gavilan išpopuliarėti.

1984 m. kompanija Apple Computers pristatė savo pirmąjį nešiojamą kompiuterį Apple IIc. Jo specifikacijos:

• 65c02 mikroprocesorius,
• 128 kilobaitai atminties,
• turėjo vidinį 5.25 colio diskelių įrenginį, 2 serijinius prievadus, pelės prievadą, modemą ir išorinį energijos šaltinį.

Kompiuteris svėrė apie 5 kg., bet ekranas buvo sunkesnis. Taip pat galima buvo įsigyti lengvesnį skystų kristalų ekraną. Jis turėjo pasisekimą kompiuterių rinkoje daugiau nei 5 metus, nes buvo patogus naudoti dėl savo išorinio maitinimo šaltinio bei skystųjų kristalų ekrano.

1986 m. kompanija IBM išleido kompiuterį IBM PC Convertible. Tai buvo pirmasis komercinio pasisekimo sulaukęs Laptop (atverčiamas) tipo kompiuteris. Specifikacijos:

• 8088 mikroprocesorius,
• 256 kilobaitai atminties,
• du 3,5 colio diskelių įrenginiai,
• skystų kristalų monitorius,
• paralelinis bei serijinis spausdintuvo prievadas bei buvo įmanoma prijungti išorinį modemą.

Kartu buvo pateikiama programinė įranga (teksto redaktorius, kalendorius, telefonų bei adresų knygutė bei skaičiavimo mašinėlė). Šis produktas svėrė 5,4 kg. ir kainavo 3500$. IBM PC Convertible įrodė, kad nešiojami kompiuteriai turi ateitį. Tuoj pat po šio kompiuterio išleidimo daugelis IT[4] kompanijų pradėjo savo veiklą nešiojamų kompiuterių srityje.

Nuo tada daugelis bendrovių, tokių kaip Asus, Dell, MSI ir Toshiba pagal Alan Kay originalią idėją sukūrė notebook ir netbook ir pakėlė juos į aukštesnį lygį ir prieinamumą. Šiandien kompiuteriai yra daug greitesni, lengvesni ir sudėtingesni nei senesni jų broliai ir seserys. Žinoma, 21 amžiaus mašinos yra arčiau pradinės Alan Kay Dynabook sąvokos.

DABARTINĖ SITUACIJA

Šiuo metu rinkoje yra šių rūšių nešiojami kompiuteriai (jie skirstomi pagal svorį):

1. Pilno galingumo klasė – naudojami galingi (Pentium IV M) procesoriai, dideli ekranai (15 colių), didelės apimties kietieji diskai, galingos video plokštės bei visos įmanomos papildomos funkcijos (esančios ir personaliniuose kompiuteriuose). Jų trūkumai- jie sveria daug (apie 3 kg ir daugiau), yra didelių gabaritų, dėl didelio galingumo naudoja daug energijos (kompiuterio baterijų darbo laikas – tik kelios valandos).
2. „Super lengva“ klasė – tam, kad pasiekti minimalius gabaritus bei minimalų energijos vartojimą, šie kompiuteriai naudojami žymiai mažesnio galingumo procesorių (apie 1GHz) bei turi nedidelį kiekį papildomų funkcijų – vaizdo plokštė integruota, dažnai nėra jokių išorinių atminties skaitytuvų (CD-Rom, 3,5 colio diskelių skaitytuvo). Tokie kompiuteriai sveria apie 1 kg.
3. Vidutinė klasė – šioje klasėje bandoma suderinti kompiuterio lengvumą su jo kaina. Čia naudojami galingesni (apie 1,5 GHz) procesoriai. Tokie nešiojami kompiuteriai yra pritaikomi darbui su teksto redaktoriais, bei pilnai patenkina darbo tiek namuose, tiek biure poreikius.
4. „Tablet PC“ – šių kompiuterių pagrindas yra lietimui jautrus ekranas, ant kurio rašant tekstą kompiuteris jį atpažįsta ir išveda į ekraną. Didelę jų kainą sąlygoja tam tikri specifiniai sprendimai – šį kompiuterį be klaviatūros sudaro tik lapo dydžio ekranas, po kuriuo yra sutalpintos pagrindinės kompiuterio dalys (procesorius, pastovioji atmintis, operatyvioji atmintis ir t.t.).

Labai didelių pasikeitimų šioje rinkoje nėra. Pagrindinė technologinė problema buvo ir yra kaip suderinti produkto mobilumą su jo galingumu, t.y. kaip padaryti kompiuterį, kuris būtų pakankamai galingas ir naudotų nedaug energijos (ilgas baterijos naudojimo terminas).

Anksčiau nešiojamus kompiuterius labiausiai naudojo verslo klientai: juos savo darbuotojams išskirdavo įmonės arba žmonės patys nusipirkdavo tokį kompiuterį darbui. Pastaraisiais metais, nešiojamiems kompiuteriams ženkliai atpigus, juos įperka ir studentai, ir namų šeimininkės, ir kiti mažiau pasiturintys rinkos dalyviai.

Netbook yra kategorija mažų, lengvų, nebrangių nešiojamų kompiuterių. Jie sukurti naršyti internete: ten bendrauti, mokytis, ieškoti informacijos. Visus juos vienija kompaktiška forma, jie pasižymi lengvumu, ilgu baterijos veikimo laiku – yra mažai priklausomi nuo baterijos įkroviklio.

Notebook yra daugiafunkcionalūs kompiuteriai, kurių korpuso skersmuo svyruoja nuo dvylikos iki aštuoniolikos colių. Notebook gali susidoroti su didele užduočių apkrova, kai keletas programų veikia vienu metu. Jie gali rodyti, atkurti ir redaguoti aukštos kokybės video turinį ar paleisti daug kompiuterio resursų eikvojančias programas, tokias kaip inžinerijos ar matematinio modeliavimo.

NETBOOK IR NOTEBOOK PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI

Dydis ir svoris

Netbook būna mažesni. Jų monitoriaus dydis yra nuo 7 iki 12 colių, svoris tik 1,5-2kg. Notebook ekranas – nuo 12 iki 18 colių, svoris apie 3-4kg. Netbook klaviatūra taip pat apie 80% mažesnė, bet neturi skaičių klaviatūros, kuria gali pasigirti bet kurio šiuolaikinio notebook savininkas.

Išoriniai diskai

Netbook nėra CD ir DVD diskasukių, reikalingų CD arba DVD diskams leisti. Žinoma, galima įsigyti išorinį DVD leistuvą, kurio kaina apie 200 Lt. Notebook turi visas šias galimybes, o kai kurie jau gaminami ir su naujaisiais Blue Ray įrenginiais.

Gebėjimas vykdyti užduotis

Notebook gali vykdyti daug užduočių vienu metu. Netbook tokių sudėtingų programų, kaip, pavyzdžiui, nuotraukų ar video redagavimo, yra nepajėgus atidaryti, todėl notebook šiuo aspektu yra efektyvesni.

Baterija

Dėl mažesnio ekrano ir dėl to, kad nėra optinio disko, netbook suvartoja mažiau energijos už notebook. Netbook kompiuterių baterija laiko apie 9 valandas, o notebook 1,5-3 valandas

Programinė įranga

Netbook gali paleisti Windows XP Home, Linux ir Android, tačiau naudoti Vista arba Windows 7 reikia daugiau kompiuterio pajėgumų. 2010 metų pabaigoje kompanija Google pristatė Chrome operacinę sistemą, kuri nuo kitų operacinių sistemų skiriasi tuo, kad kompiuteryje įdiegiama tik pati sistema, o visa informacija bei programos yra laikomos internete, tai ypač patogu naudojantis netbook kompiuteriais. Notebook neturi jokių problemų su Windows ar kita programine įranga.

Kaina

Populiariausi netbook kompiuteriai kainuoja apie 700-1500 Lt, notebook kaina maždaug dvigubai didesnė, tačiau kai kurių modelių kainos gali viršyti net 10 000 Lt.

Procesorius

Nuo centrinio procesoriaus priklauso, kaip greitai kompiuteryje veiks įvairios programos. Pigiausiuose nešiojamuosiuose paprastai montuojami silpni vieno arba dviejų branduolių AMD ir Intel“ kompanijų procesoriai. Tokių modelių pilnai užtenka dirbti biuro programomis bei naršyti internete, bet priešingai negu notebook, netbook procesoriai nepajėgia tvarkytis su sudėtingomis JavaScript svetainėmis, tokiomis kaip youtube.com. Galingesnėms programoms, pavyzdžiui, filmų redagavimo, netbook procesoriaus spartos taip pat per maža.

Pasirinkimo įvairovė

Rinkoje didesnis pasirinkimas yra notebook kompiuterių, tačiau netbook gamintojai, atsižvelgdami į vartotojų poreikius, siūlo ne tik įvairių parametrų, tačiau ir spalvų kompiuterius: notebook paprastai būna pilki arba rudi, o netbook kompiuterių nesunku gauti ir raudonos spalvos.

Jungimasis prie interneto

• „Wi-Fi“ ryšiu. Tai pats populiariausias prijungimo būdas. Juk šį ryšį turi visi nešiojamieji kompiuteriai. „Wi-Fi“ paprasta ir pigu įsirengti namuose. Šiuo ryšiu nemokamai internetą „dalina“ kavinės, universitetai, oro uostai ir kitos įstaigos. Deja, „Wi-Fi“ veikimo nuotolis labai mažas (apie 100 m). Todėl jo negalime naudoti keliaudami bei atokesnėse vietose, pavyzdžiui, ilsėdamiesi gamtoje.
• Bevieliu 3G ryšiu. 3G ryšio veikimo plotas žymiai didesnis. Juo galime naudotis didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Deja, 3G modemą turi tik nedaugelis kompiuterių. Todėl jį teks įsigyti papildomai. Be to, reikės užsisakyti ir mobiliojo interneto planą, per mėnesį kainuojantį iki 100 litų.
• Per mobilųjį telefoną. Jei jau turime užsisakę mobiliojo interneto planą telefone, juo galime naudotis ir kompiuteryje. Tam reikės prijungti telefoną prie kompiuterio laidu arba belaidžiu Bluetooth ryšiu. Naujausi išmanieji telefonai gali dar daugiau. Jie leidžia dalintis 3G internetu įprastu „Wi-Fi“ ryšiu su keliais įrenginiais iš karto.

NETBOOK IR NOTEBOOK PALYGINIMAS

Palyginimui naudosime du populiarius kompiuterius: netbook kompiuterį ASUS EPC ir notebook ASUS K52JE.

IŠVADOS

Atlikę šį projektinį darbą išsiaiškinome, kad netbook ir notebook kompiuteriai yra ne tik panašūs, tačiau ir daug kuo skiriasi, bet turbūt pats svarbiausias dalykas, kurį supratome, yra tai, kad abu šie kompiuteriai turi savo tikslinę rinką, t.y. netbook daugiau naudojasi verslininkai, kurie daug keliauja ir kompiuterius dažniausiai naudoja naršymui internete. Tokiems žmonėms nešiotis žymiai didesnius notebook kompiuterius būtų nepatogu. Tuo tarpu studentams kompiuterio reikia ne tik naršymui internete, tačiau ir darbui su įvairiomis programomis, todėl dauguma studentų renkasi notebook kompiuterius.

Nė viena iš šių kompiuterių rūšių (netbook, notebook) nėra nei prasta, nei gera, tačiau žmogus prieš pirkdamas nešiojamąjį kompiuterį pirmiausia turėtų apgalvoti kokias funkcijas jis naudos, ar daug keliaus ir panašiai, ir tik tada pasirinkti ką pirkti – netbook ar notebook.

Iš mūsų atliktos apklausos matyti, kad gana didelė žmonių dalis (38%) net nežino, kas yra netbook ir notebook kompiuteriai, 58 % žmonių negalėjo įvardinti skirtumų tarp šių kompiuterių, tačiau net 68% norėtų gauti daugiau informacijos apie šias IT priemones. Manome, kad žmonės ne tik paprastai užpildė anketą, tačiau daugelis iš jų nusprendė paieškoti daugiau informacijos internete ar kur nors kitur, kai kurie apklaustųjų klausinėjo mūsų, kas yra netbook ir notebook, taigi galime teigti, kad ne tik patys susipažinome su šiais kompiuteriais, juos palyginome, bet ir atlikome tam tikrą švietėjišką veiklą, informuodami visuomenę apie nešiojamus kompiuterius.