Pradedantiesiems fotografams dažnai būna sunku pasirinkti fotoaparatą tinkamai. Todėl šiame straipsnyje papasakosime apie eksploatacijos ypatybes, galimus trūkumus ir į ką atkreipti dėmesį renkantis fotoaparatą. Tai straipsnis daugiau pradedantiesiems todėl čia kalbėsime tik apie skaitmeninius fotoaparatus.
Reikalingas ar ne?
Vieną dieną suprantate kad artėja šventė ir būtų neblogai sau ką nors padovanoti. It štai į galvą šauna puiki mintis – „aš dar neturiu fotoaparato”. Jei Jums pasisekė ir kas nors jau padovanojo fotoaparatą, ką gi, „dovanotam arkliui į dantis nežiūri”, nors… gal norite pakeisti modelį?
Tarp fotografų populiari patarlė: „nori kad draugas bankrutuotų – padovanok jam fotoaparatą”. Fotografija tik atrodo hobiu kuris kainuoja tik įsigyjant fotoaparatą ir retkarčiais spausdinant 10×15 nuotraukas. Sakykim įsigijote fotoaparatą ir iš pradžių tuo labai džiaugiatės. Štai mano kačiukas, štai girti draugai, štai teta iš Kauno. Bet praėjus šiek tiek laiko pastebite kad nuotraukos gaunasi kažkokios ne tokios – tai neryškios, tai tamsios, tai su kažkokiomis spalvų aureolėmis. Maža to, kartais fotoaparatas atsisako teisingai veikti, pavyzdžiui fokusuoti arba užtemdo žmogaus veidą dangaus fone.
Šį momentą galima vadinti tašku iš kurio jau nebebus galima sugrįžti atgal. Jei norite gauti gražų vaizdą ir pagerinti nuotraukų kokybę greičiausiai padarysite išvadą kad teks ne tik išmokti naudotis technika bet ją retkarčiais atnaujinti. Ir atnaujinimas liečia ne tik fotoaparatą bet ir objektyvą, kurie labai skiriasi pagal savo charakteristikas ir paskirtį. taip pat galima atnaujinti blykstes (jos taip pat būna ne tik įmontuotos), filtrus ir t.t. O šie visi pagerinimai kainuoja nemažai. Be to nereikia pamiršti kad be skaitmeninio fotoaparato Jums taip pat reikės ir kompiuterio. Jei bet kurio šiuolaikinio kompiuterio galios pilnai pakaks darbui su nuotraukomis tai su gero monitoriaus pasirinkimu nebus taip paprasta – gerai perduodantys spalvas monitoriai yra brangūs.
Todėl prieš pirkdami fotoaparatą pagalvokite ar esate pasiruošę papildomoms finansinėms ir laiko išlaidoms. Ar matote skirtumą tarp nuotraukų darytų telefonu ir draugo fotoaparatu?
Jei nesate reiklūs nuotraukos kokybei toliau galite neskaityti – pirkite bet kokį fotoaparatą kuris patinka išoriškai arba, jei jau jį turite, nesugalvokite keisti, tai bus beprasmis pinigų švaistymas.
Koks fotoaparatas reikalingas Jums?
Nuo to kaip gerai suprantate kam Jums reikalingas fotoaparatas daug priklauso teisingas pasirinkimas ir pasitenkinimas pirkiniu. Į klausimą „kam tau jo reikia” dažniausiai atsakoma – na, tam kad fotografuoti šeimą, peizažus… ir iš esmės tai viskas. Tai gali padaryti bet kuris fotoaparatas, tik klausimas kaip jis tai padarys.
Super kompaktiški fotoaparatai
Sakykim, visiškai nenusimanote fotografijoje ir fotoaparatas Jums reikalingas tik tam kad įamžinti gimtadienius, darbo vakarėlius, krikštynas ir t.t. Planuojate kartais spausdinti 10х15 cm nuotraukas ir jas peržiūrėti monitoriuje ar televizoriuje. Be to nesiruošiate naudotis kitasi rėžimais išskyrus automatinį ir nenorite išsiaiškinti kodėl Jūsų nuotraukos gaunasi neryškios ir tamsios.
Tokiu atveju super kompaktiškas fotoaparatas kaip tik Jums. Paprastai šie fotoaparatai neturi galimybės keisti fotografavimo parametrų, bet vietoj to gamintojai siūlo daugybę instaliuotų programų visiems atvejams – portretas, peizažas, sportas, naktinis, naktinis, gėlės, aušra, tamsūs gyvūnai ant sniego, balti gyvūnai ant šaligatvio, vaikai, kūdikiai, … ir taip galima tęsti iki begalybės. Paskutiniu metu jau beveik standartine tapo veido fokusavimo funkcija – automatiniame rėžime tai labai naudinga galimybė, kuri daugeliu atvejų išgelbės daugumą Jūsų nuotraukų, kurios potencialiai galėjo nesigauti. Taip pat matoma mygtukų atsisakymo ir perėjimo prie sensorinių ekranų tendencija. Be to visi aparatai gali filmuoti video, tame tarpe ir 16:9 santykiu HD raiška. Visi gamintojai instaliuoja į fotoaparatus nuotraukų redaktorius ir įvairių efektų galimybę – raudonų akių efekto pašalinimas, perkėlimas į juoda ir balta, sepija, ir dar daugiau – viskas priklauso nuo gamintojo fantazijos ir konkretaus modelio. Taip pat kai kuriuos fotoaparatus galima naudoti vietoj diktofono.
Atsižvelgiant į šių fotoaparatų specifiką „visada su savimi”, paprastai jų matmenys neviršija moters delno dydžio. Be to ličio jonų akumuliatorių naudojimas leidžia sumažinti jų storį. To pasekoje kai kurie modeliai nėra didesni už mobilų telefoną. Miniatiūrizacijoje ypač pažengė Casio ir Sony, tik gaila kad tokių modelių kaina taip skiriasi žymiai – aišku ne į gerą pusę.
Skirtumas tarp modelių ir gamintojų šioje klasėje greičiau išorinis ir programinis, nei techninis. Be abejo, jei lyginti skirtingų metų modelius techninis progresas ir nuotraukų kokybės gerėjimas bus akivaizdus, bet tų pačių metų modeliuose skirtumo praktiškai nėra – konkurencija neleidžia neturėti to ką siūlo varžovai. Radikalių pagerinimų, žadamų reklamose Jūs nepastebėsite, rinkitės pagal kainą, išvaizdą, patogumą, komplektaciją.
Kompaktiški fotoaparatai
Pažvelkim į atvejį kada fotoaparatas reikalingas kaip ir super kompaktiško atveju, bet Jūs norite kontroliuoti fotografavimo parametrus, jei automatinis režimas nesusitvarkys su užduotimi ir tuo pačiu, kad prietaisas būtų nedidelis.
Paskutinis noras aiškiai rodo kad Jums reikėtų atkreipti dėmesį į kompaktiškus fotoaparatus, dar kitaip vadinamais skaitmeniniais fotoaparatais, liaudyje žinomais kaip „muilinės”. Iš esmės tai tie patys fotoaparatai kaip ir ankstesniame aprašyme su kai kuriais skirtumais.
- Be automatinių režimų ir įvairių siužetų programų, beveik visada yra ir rankiniai režimai – pilnai rankinis, išlaikymo ir diafragmos prioritetai.
- Dažnai vietoj ličio akumuliatorių naudojamos įprasti AA tipo elementai.
- Jie šiek tiek didesni, bet tai gali būti ir privalumas nes leidžia patogiau išdėstyti mygtukus o taip pat patogiau fotoaparatą laikyti.
- Paprastai yra vaizdo ieškiklis.
- Pasitaiko medelių su pasukamu ekranu.
- Mažesnė kaina
Kompaktiškų fotoaparatų nuotraukų kokybė geresnė už super kompaktiškų dėl objektyvo. Jei ypač kompaktiškuose optikos kokybę tenka aukoti dėk matmenų (pvz. konstrukcijoje gali nebūti papildomos iškraipymo pašalinimo linzės) tai apžvelgiamuose fotoaparatuose tokie drastiški ribojimai nebūtini. Be to labai mažą objektyvą sunku kokybiškai nuvalyti kada tai būtina ir užteršimas gali užimti procentaliai daug didesnę sritį, kas, savaime suprantama, neigiamai atsilieps nuotraukų kokybei.
Kitas svarbus momentas – fizinis matricos dydis. Dažniausiai kompaktiškuose fotoaparatuose naudojama didesnė nei super kompaktiškuose matrica (tai ne kiekvieno modelio atveju yra tiesa). Paprastai kuo matrica didesnė tuo nuotraukų kokybė geresnė.
Todėl rinkdamiesi kompaktišką fotoaparatą išsiaiškinkite fizinį matricos dydį, maitinimo elementų tipą (pagal savo skonį) ir vėlgi į kainą, išvaizdą, patogumą, komplektaciją. Jei mėgstate aktyvų gyvenimo būdą galbūt reikėtų atkreipti dėmesį į Canon, Pentax ir Olympus gamintojų siūlomus atsparius vandeniui modelius, su kuriais galėsite net keletą metrų panerti į vandenį.
Ulra-išmanieji, pseudo veidrodiniai
Jei nusprendėte įsigyti fotoaparatą su kuriuo galėtumėte daryti kokybiškas nuotraukas, jei norite įsisavinti fotografijos subtilybes, eksperimentuoti su kadrais tada reikėtų atkreipti dėmesį į šią technikos klasę. Jei vadinami labai įvairiai, bet atskirti juos galima pagal šiek tiek didesnius už kompaktiškų matmenis ir nesislepiančius korpuse objektyvus.
Šiuose fotoaparatuose paprastai naudojama dar didesnė matrica kas kartu su kokybiškesniu objektyvu užtikrina geresnę nuotraukų kokybę.
Pagrindinės šių fotoaparatų savybės:
- Rankiniai fotografavimo režimai;
- Išsaugoti nuotraukas kaip JPEG ir RAW (formatas saugantis informaciją be praradimų).
- Galimybė prijungti išorinę blykstę;
- Objektyvas su židinio nuotolio ilgio diapazonu (dar žinomas kaip – Mastelio santykis. Kai kuriuose modeliuose iki 20 ar daugiau.);
- Vaizdo ieškiklis;
- Galimybė prisukti objektyvo filtrą;
- Galingesnė integruota blykstė nei įprastinių kompaktinių;
- Patogus laikymas, kuris teigiamai veikia kameros judėjimą fotografavimo metu;
- Pasukamas ekranas.
Kadangi tokie fotoaparatai perkami tam kad fotografuoti daug ir dažnai, verta atkreipti dėmesį į maitinimo tipą ir nuspręsti kaip Jums bus patogiau bus užtikrinti ilgą darbą be elektros kištuko.
Renkantis šios klasės fotoaparatą verta atkreipti dėmesį ne tik į matricą, bet ir į objektyvą. Jei kompaktiniuose pagal skelbiamus parametrus objektyvai beveik vienodi, tai šiuose jie nėra tokie panašūs.
Dauguma vaikosi priartinimo kartų nesuprasdami ką šis parametras reiškia. Objektyvas negali užtikrinti vienodų optinių charakteristikų visame fokusavimo atstumų diapazone. Todėl kuo didesnis „zumas” tuo labiau skirsis ryškumas ir įvairių iškraipymų lygis priartinimo diapazono kraštuose ir centre. Šios padėties ištaisymas padidina objektyvo kainą, kas nepriimtina šios klasės fotoaparatams. Iš to galime daryti išvadą kad nereikia ieškoti gigantiško priartinimo, kad nepermokėti (paprastai tuo aiškinama didelė kaina) už nusivylimą nuotraukų kokybe.
Kitas objektyvo parametras, į kurį reikia atsižvelgti – objektyvo šviesos pralaidumas. Kuo jis mažesnis tuo geriau. Smulkiau parašysim žemiau. Taip pat nereikėtų pirkti aparato kuris negali išsaugoti nuotraukų RAW formatu.
Kai kurie šios klasės prietaisai turi puikų bruožą – rankinį priartinimą. Tai ant objektyvo esantis specialus žiedas, kurį sukdami keisite fokusavimo atstumą. Tai vaikai daug tiksliau ir greičiau už elektroniką ir konstrukcijoje nebus variklio, kuris naudoja energiją ir be to gali sugesti.
Toliau reikėtų rinktis pagal išvaizdą, patogumą, komplektaciją, kainą ir esančių prekyboje papildomų aksesuarų kiekį (blykstės, filtrai ir t.t.).
Veidrodiniai (SLR) fotoaparatai
Daugelis prisiskaitę forumų ir straipsnių suprato kad veidrodinis fotoaparatas tai pats geriausias vaizdas ir aplamai tai „kieta”, todėl reikia imti. Ten viskas gausis visada gerai – juk tai veidrodinis!
Bet su tokiu požiūriu Jūsų nuotraukos nebus geresnės už „muilinės”. Veidrodiniai fotoaparatai greičiau požiūris į gyvenimą o ne technika. Veidrodinis fotoaparatas pirmiausia skitas darbui rankiniu rėžimu o automatinis skirtas pinigų turintiems nemokšoms.
Veidrodinio fotoaparato paskirtis – kokybiška nuotrauka, todėl jo konstrukcijoje viskas skirta tam tikslui pasiekti. Pirmiausia tai matrica. Pradinio ir viršutinio lygio veidrodiniuose fotoaparatuose ji savo parametrais ir dydžiu daug pranašesnė už anksčiau pažvelgtus prietaisus, o profesionaluose veidrodiniuose fotoaparatuose jos dydis lygus standartiniai 35 mm foto juostelei. Yra dar fotoaparatų su dar didesne matrica (vidutinio formato) bet jų kaina tokia kad juos perka tik tie kas neskaitys šio straipsnio.
Didelė matrica leidžia ne tik turėti didelį ISO jautrumą (naujausi modeliai iki 1 000 000) bet taip pat turi labiau kontroliuoti ryškumo gylį DOF (depth of field). Antra, tai keičiama optika. Jau minėjome kad naudojant priartinimą sunku gauti kokybišką vaizdą. Keičiama optika išsprendžia šią problemą bet padidina išlaidas.
Kokybė – tai visada kai sunkumai ir didelės išlaidos. Jei nusprendėte įsigyti veidrodinį fotoaparatą su komplekte esančiu objektyvu, tai greitai pastebėsite kad jis nėra geras (žinoma, būna išimčių) ir tokiu atveju ultra priartinimo optika būna kokybiškesnė. Ir dabar Jums iškyla geros optikos įsigijimo klausimas. Jie fotografuojate tik vieną žanrą galite apsieiti ir vienu objektyvu, bet jei Jūsų interesai įvairūs – ruoškite daug pinigų. Galima šiek tiek sutaupyti perkant šalutinių gamintojų produktus (Tamron, Sigma, Tokina) bet pabandę tokius tokius variantus greitai suprasite kad tokia ekonomija ne visada pasiteisina. Jei įsigysite gerą objektyvą techniškai nuotraukos bus nepriekaištingos.
Paprastai veidrodiniai fotoaparatai turi dviejų tipų maitinimą. Pagrindinis – ličio-jonų akumuliatorius, bet galima pereiti prie akumuliatorinio maitinimo, tk teks įsigyti specialų bloką elementams, kuris jungiamas prie fotoaparato apačios. Taip pat yra modelių kurie maitinami AA tipo elementais pagal nutylėjimą.
Sąlygiškai SLR fotoaparatai skirstomi į tris klases: mėgėjų, pusiau profesionalius ir profesionalius. Tačiau aiškiai apibrėžti ribas, ir juo labiau išskirti modelius, neįmanoma. Be to paprastai kiekvienas naujas modelis pagal savo charakteristikas neatsilieka nuo aukštesnės klasės senesnio. Dalinant į klases paprastai minimi šie parametrai: matricos dydis, rezoliucija (kiek megapikselių), užrakto laikas (taip, tai mechaninis įrenginys turi savo gyvenimo trukmę gali sugesti blogiausiu metu ir remontas yra labai brangus – didžiausias SLR trūkumas), fotografavimas serijomis, mechaninės korpuso charakteristikos. Kiti svarbūs tik tiems kas jau turi fotografavimo įgūdžių.
Skirtingi tos pačios klasės fotoaparatų modeliai mažai kuo skiriasi ir kiekvienas iš jų turi tam tikrą funkciją, kurios neturi kiti. Renkantis SLR fotoaparatą svarbų vaidmenį vaidina gamintojas. Esmė tame, kad skirtingų gamintojų priedai netinka kitiems fotoaparatams ir jei ateityje nuspręsite keisti gamintoją teks įsigyti visą komplektą. Sunku pasakyti kuris gamintojas geresnis, kiekvienas turi savo ir minusų. Todėl vienintelis objektyvus kriterijus renkantis veidrodinį fotoaparatą yra jo ir priedų kaina.
Dauguma veidrodinių fotoaparatų turi filmavimo galimybę.
Kitos savybės
Čia apžvelgsime savybes, kurios būdingos visiems fotoaparatų tipams.
Gamintojai
Dažniausiai išskiriami penki didžiausi fot technikos gamintojai Canon, Nikon, Pentax, Olympus, Sony. Toliau seka Fuji, Panasonic, Casio, Samsung, Sigma. Rečiau sutinkami Leica (gerai bet brangu), Ricoh, Rekam dažniau Ergo ie UFO (pigu, bet kol kas nereikėtu pernelyg pasitikėti).
Kiekvienas gamintojas turi gerų ir blogesnių modelių, todėl tvirtinti kad kuris nors yra geriausias reikštų pradėti religinį karą. Prieš perkant reikėtų išsirinkti keletą variantų ir paskaityti atsiliepimus internete. Į tokius kaip „puikus daiktas” ar „super” aišku nereikia kreipti dėmesio, atsižvelkite tik jei žmogus pagrindžia savo nuomonę.
Fiziniai matricos parametrai
Imkite fotoaparatą kurio matrica didesnė. Tai leis nuotraukose sumažinti triukšmus.
Megapikselių kiekis (raiška)
Kiekvienas šiuolaikinis fotoaparatas turi pakankamai megapikselių tam kad atspausdintumėte 20х30 cm nuotraukas, o dažniausiai daug daugiau. Nereikia jų ieškoti kiek įmanoma daugiau, nes didėjant raiškai auga triukšmų lygis o mažose matricose tai ypač pasireiškia.
ISO jautrumas
Pagrindinis momentas – kuo didesni ISO tuo didesnėje tamsoje galėsite fotografuoti. Bet būkite pasiruošę tam kad kuo didesnė tamsa tuo triukšmų bus daugiau. Žinoma ši priklausomybė gana sąlyginė – techninis progresas kuria stebuklus ir kiekvienas naujas modelis geresnis už pirmtakus.
Objektyvo šviesos pralaidumas
Rinkitės fotoaparatą su maksimalia šviesos galia (tai liečia ir atskirai perkamus objektyvus). Tai nėra optikos kokybės garantija (tai neliečia nuimamos optikos) o tik didelė kokybiško darbo tikimybė plačiame diafragmų diapazone. Ši reikšmė rašoma ant linzės atrodo maždaug taip: „2.8-5.6”. Šie skaičiau nusako šviesos galią artinimo diapazono kraštuose, Kuo jie mažesni tuo geriau.
Priartinimas
Pats savaime mažai ką pasako apie gaunamą atvaizdą. Daug daugiau sako fokusavimo atstumų diapazonas, kuris nurodomas ant objektyvo šalia šviesos pralaidumo. Specifikacijose šalia realių reikšmių dažnai nurodomas ir atstumas lyginant su 35 mm juostele. Mažas atstumas reškia kad į kadrą patenka daug, didelis – į kadrą patenka mažai bet susidaro didinimo efektas.
Skaitmeninis priartinimas
Nerekomenduojame jo naudoti, nes tokiu atveju tiesiog centrinę atvaizdo dalis ištempiama per visą ekraną kas pablogina kokybę. Todėl pirkdami galite nekreipti į jį dėmesio.
Priartinimas filmavimo metu
Ši funkcija būna dviejų tipų – arba skaitmeninis arba optinis (labiau kokybiškas vaizdas). Šiuo atveju geriausias variantas fotoaparatai su rankiniu „zoom’u”.
Vaizdo stabilizavimas
Labai naudinga funkcija. Rankos dreba kiekvienam žmogui, dažnai tenka filmuoti judesyje – būtent tokiais atvejais stabilizatorius praverčia. Stabilizavimas būna trijų tipų: optinis, mechaninis ir elektroninis. Optinis laikomas geriausiu bet jis brangiausias. Geriau kad fotoaparate būtų galimybė stabilizavimą atjungti nes ji suvartoja daug akumuliatoriaus energijos.
Pasukamas ekranas
Leidžia fotografuoti fiziškai nematant objekto.
Maitinimo elementas
- Specialus ličio-jonų (ličio-plimerų) akumuliatorius kuris naudojamas tik viename arba keliuose panašiuose modeliuose, todėl jam sugedus po kelių metų gali būti sudėtinga įsigyti naują. Privalumai – greitas įkrovimas, nedideli matmenys ir svoris.
- Standartiniai AA tipo elementai (2-4 vienetai). resursas 5-50 kadrų, todėl jie būna komplekte tik fotoaparato darbo patikrinimui. Tenka pirkti įkraunamus elementus ir pakrovėją atskirai. Talpūs akumuliatoriai leis padaryti daugiau kadrų neįkrovus nei ličio-jonų akumuliatorius ir neturėsite problemų jiems sugedus.
Jei dažnai keliaujate ir jei ypač toli nuo civilizacijos Jums geriau tiks AA tipas (ilgiau dirbs, pigesni), jei fotografuojate nedaug ir mieste – rinkitės ličio-jonų.
Patikimumas ir apsauga
Fotoaparatas gana trapus daiktas veikiamas įvairių kenksmingų veiksnių. Jei norite, kad jis tarnautų ilgai, tada atkreipkite dėmesį į mechaninę konstrukciją. Jei korpusas metalinis tai reiškia kad jis bent jau nesuskils nukritęs ir jis pristatomas kaip patikimas ir galbūt yra net atsparus dulkėms ir drėgmei. Taip pat yra modelių skirtų darbui ekstremaliomis sąlygomis.
Atminties kortelės
Egzistuoja daug kortelių tipų bet fotoaparatas gali dirbti tik su viena ar dviem. Perkant reikėtų pasidomėti koks tipas naudojamas ir ar galima jų įsigyti už priimtiną kainą. Dabar labiausias paplitęs SD tipas. MS tipo kortelės mažiau populiarios ir brangesnės. Be to kortelę galima prijungti prie kompiuterio kas daug greičiau ir patogiau nei jungti fotoaparatą su laidu.
Komplektacija
Būtinai turi būti pasas, instrukcija, kroviklis (jei akumuliatorius ličio), PC laidas, TV laidas ir diskas su programine įranga. Kai kurie modeliai komplektuojami su atminties kortelėmis, dėklais, foto rėmeliu ir t.t.