Planšetė – tai plonas ir lengvas mobilusis kompiuteris su lietimui jautriu ekranu ir prieiga prie interneto, kaip taisyklė, neturintis atskiros klaviatūros. Planšetiniai kompiuteriai pradėjo plisti po didelės „iPad“ sėkmės 2010 m. Per praėjusius šešerius metus rinka tapo aprūpinta daugybe modelių, iš kurių kiekvienas gali išsirinkti planšetinį kompiuterį pagal savo poreikius ir skonį. Šiame straipsnyje pamėginsime paaiškinti kokių privalumų ir trūkumų turi operacinės sistemos „Android“, „iOS“ bei „Windows“, ar verta pirkti planšetę su Wi-Fi, 3G ir LTE, taip pat į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis prietaisą.
Išmanusis telefonas, planšetė ar nešiojamas kompiuteris?
Planšetė yra tarpinis prietaisas tarp išmaniųjų telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių. Vidutiniškai ji yra šiek tiek pranašesnė už išmaniuosius telefonus savo skaičiavimo galia ir funkcionalumu, tačiau tuo nusileidžia nešiojamiesiems kompiuteriams. Taigi, planšetę verta pirkti:
- Interneto naršymui
- Vaizdo įrašų peržiūrai
- Knygų, naujienų ir žurnalų skaitymui
- Paprastiems žaidimams
- Elektroniniam paštui
- Internetiniams vaizdo skambučiams.
Kuo išmanusis telefonas arba nešiojamasis kompiuteris gali būti pranašesnis?
Išmanieji telefonai gali turėti nuolatinę prieigą prie interneto ir tam jiems nebūtinas prisijungimas prie Wi-Fi ir, žinoma, jie yra patogūs mobiliojo ryšio prietaisai. Nors nemažai planšečių palaiko SIM korteles ir leidžia skambinti bei naršyti internete be Wi-Fi būtinybės, juos naudoti kaip telefonus yra nepatogu dėl dydžio, be to, daugelis iš jų palaiko tik pokalbius naudojant garsiakalbį, o tai ne visada yra patogu. Jei Jums pakanka perskaityti laišką, pažiūrėti miesto žemėlapį ar perskaityti naujienas, orų prognozę, arba prisijungti prie socialinio tinklo, išmaniojo telefono tam tikrai pakaks. Jis visada telpa kišenėje leidžia jaustis patogiai, o to negalima pasakyti apie planšetę.
Įsigyti nešiojamą kompiuterį verta tiems, kurie nori daugiau – rašyti daug teksto ar šiuolaikinių žaidimų. Didelis ekranas vienu metu leidžia dirbti su daug programų ir laikyti atidarius keletą langų. Atminties nešiojamieji kompiuteriai turi daugiau, bet jų baterija vienu įkrovimu dirba kelis kartus trumpiau.
Ar gali liečiamas ekranas pakeisti klaviatūrą?
Informacijos įvedimas naudojant jutiklinį ekraną gali atrodyti nepatogus, bet prie to galima greitai priprasti. Išmaniojo telefono matmenys apriboja rašymo galimybes, o rašyti planšetėje daug lengviau. Prie daugelio planšetinių kompiuterių galite prijungti atskirą klaviatūrą, bet ji nėra tokia patogi kaip nešiojamojo kompiuterio.
Operacinė sistema „Android“, „iOS“ ar „Windows“?
Planšečių rinkoje labiausiai paplitusios operacinės sistemos yra „Apple“ produktas „iOS“ ir „Android“ iš „Google“.
„iOS“ privalumai. Lengvai naudojama ir įsisavinama operacinė sistema su intuityviai suprantamu dizainui. „iOS“ yra patikima, stabili ir dirba beveik be jokių užstrigimų. Yra nemažas kokybiškų ir patikimų programų pasirinkimas, kurias lengva atsisiųsti ir įdiegti, tiesa, daugeliu atvejų, ne už dyką. „Apple iOS” yra populiari ne tik dėl paprastumo, bet taip pat dėl vieningos ekosistemos galima apsieiti su neaukštais sistemos reikalavimus ir padaryti taip, kad tos pačios programos ir operacinės sistemos veiktų vienodai gerai daugumoje ankstesnių ir dabartinių kartų „iPad”.
„iOS“ trūkumai. Yra labai nedaug sistemos nustatymo galimybių, taip pat neatkuriamas flash turinys. Tiesa pastarasis dabar naudojamas vis rečiau ir po keleto metų to vadinti trūkumu neteks.
„Android“ privalumai yra operacinės sistemos ir taikomųjų programų lankstumas ir galimybė jas sukonfigūruoti pagal savo poreikius bei norus. „Android“ planšetės, dažniausiai, yra pigesnės, be to aplikacijas galima pasirinkti iš gausybės nemokamų programų.
„Android“ trūkumai. Egzistuoja nemažai nekokybiškų ir netgi kenksmingų programų, kurios gali būti nesuderinamos su prietaisu arba sutrikdyti jo darbą. Pagrindinė „Android“ problema – nesugebėjimas tinkamai disponuoti operatyvine atmintimi. Štai kodėl Play Store yra tiek daug operatyviosios atminties valdymo programų. Labiausiai gremėzdiškos iš jų tiesiog nušluoja viską kas įmanoma, ir po kurio, laiko „parazitai“ sugrįžta. Pažangesnės leidžia pasirinkti, ką valyti ir ko ne, kurias programas galima visiškai išjungti ir kokias laikinai. Bet netgi valymo proceso automatizavimas šios problemos išsprendžia. Tiesa, dabar ruošiamoje „Android N“ šis trūkumas jau bandomas pašalinti, automatiškai išjungiant nenaudojamus procesus.
„Windows“ planšečių rinkoje vis dar tebėra besivejančios operacinės sistemos vaidmenyje. Planšetės su „Windows RT“ nesudomino pirkėjų ir „Microsoft“ planšetiniuose kompiuteriuose bandė reabilituotis su visaverte „Windows 8“, tačiau ir ji nesusilaukė sėkmės. Dabar „Microsoft“ bando laimę dar kartą su savo „Windows 10“ – viena operacine sistema kompiuteriams, išmaniesiems telefonams, planšetėms ir „Xbox One“. Kadangi bendrovė naująją OS į planšetes gamintojams leidžia įdiegti nemokamai, tai žymiai padidino nebrangių prietaisų kiekį su šia operacine sistema, o tai teikia vilčių dėl didesnės rinkos dalies užėmimo.
„Windows“ privalumai. Žinoma, tai pilnas pažįstamų biuro programų komplektas. „Microsoft“ OS užtikrina suderinamumą su visa nešiojamųjų ir stalinių kompiuterių programine įranga. Jei naršymo patogumas panašus visose sistemose, tai tokie dalykai kaip žaidimai, neabejotinai suteikia pasirinkimą „Windows“ naudai. Bet to „Windows“ x86 architektūros dėka galimybių yra daugiau: prijungę bet kokią klaviatūros ir pelę galite pažaisti „Counter Strike“ ar kitus nereiklius žaidimus. „Android“ suderinamumas su periferija, žinoma, yra, tačiau labai ribotas.
Ir ne vien žaidimuose esmė. „Windows“ programos suteiks daugiau galimybių nei „šimtai tūkstančių”, skirtų „Google“ OS. Norite dirbti visaverčiu „Photoshop“? Prašom. Kurti muziką su „Cubase“ ir „Fruity Loops“? Jokių problemų. „Android“ stovykloje su tuo viskas liūdniau. Programa „Photoshop Nik Collection“ nepakeičia visavertės versijos, ir aplamai Android‘e viskas supaprastinta, iš dalies dėl to, kad veiktų senesniuose modeliuose. Ne tam, jog dirbti efektyviai, tiesiog, kad bent pasileistų.
„Windows“ trūkumai. Planšečių techninių galimybių ne visada pakanka pasinaudoti visais operacinės sistemos privalumais, nes tam reikia gana galingos įrangos, o ją panaudoja ne visi gamintojai, kadangi tai atsiliepia galutinei prietaiso kainai.
Dydis ir forma
Daugelis planšetinių kompiuterių gali tilpti į mažą rankinę, tačiau mažai tikėtina, kad šis prietaisas tilps į kišenę, kaip išmanusis telefonas. Tačiau planšetės yra daug lengvesnės ir plonesnės už nešiojamuosius kompiuterius ir ilgiau dirba be baterijos įkrovimo.
Rinkitės 7-8 colių planšetę jeigu:
- Turite ribotą biudžetą
- Planšetinis kompiuteris reikalingas tik skaitymui
- Reikia lengvo ir kompaktiško prietaiso
Dabar galima rasti 13 arba 17 colių ir net didesnių planšetinių kompiuterių, kurie, dažniausiai, pristatomi kaip prietaisai profesionalams. Jie tai pat gali būti naudingi, jei reikia vaizdą matyti iš didesnio atstumo.
Arčiau kvadrato formos (4:3 ekrano kraštinių santykis) esančios planšetės yra patogesnės darbui, naršymui ir skaitymui, o stačiakampės (16:10 ir pan.) – žiūrėti filmus.
Prievadai ir bevielio ryšio sąsajos
Planšetės jungčių ir sąsajų kiekiu nusileidžia nešiojamiesiems kompiuteriams, o „IPad“, šiuo atžvilgiu yra blogiausias, nes turi tik vieną, nors ir universalią jungtį. Daugelis „Windows“ ir „Android“ planšetinių kompiuterių atminties išplėtimui turi integruotus lizdus SD kortelėms, micro-USB jungtį, o kai kurie net HDMI. Pastaruoju metu pažangiausi modeliai naudoja USB jungtis palaikančias vaizdo perdavimo technologiją MHL, USB Host arba USB On-The-Go (OTG) įvairių išorinių įrenginių prijungimui – nuo pelės ir klaviatūros, iki kietųjų diskų. Kai kurios planšetės namų technikos valdymu taip pat turi infraraudonųjų spindulių prievadąi.
Daugeliui prietaisų taip pat prieinamas belaidis spausdinimas – tam tereikės parsisiųsti specialią programą savo spausdintuvui. Planšetėse naudojamos ir naujausius sąsajos. Pavyzdžiui, NFC – artimojo lauko komunikacija greitam duomenų apsikeitimui ir mokėjimams, tačiau mūsų šalyje pastaroji funkcija dar nėra labai paplitusi. Beveik visos planšetės gali prisijungti prie interneto per Wi-Fi, daugelis turi GPS navigacijos modulį, o kai kuriuose modeliuose yra integruoti 3G arba LTE modemai savarankiškam prisijungimui prie interneto.
Wi-Fi, 3G ir LTE
Jei skaityti, žaisti, žiūrėti filmus ir naršyti internete ketinate tik namuose, biure ar viešose vietose, pavyzdžiui, kavinėse su savo bevieliu tinklu, jums pakaks Wi-Fi modelio be modemo. Jei norite nuolat būti pasiekiamas ir žinoti visas naujienas, tada Jums reikės 3G arba LTE modemo. Žinoma, internetą galima pasiekti naudojant išmaniojo telefono galimybes (prieigos taško funkcija „Android“ išmaniuosiuose telefonuose, arba modemo režimas „iPhone“), tačiau tai greitai iškraus telefono bateriją.
Taip pat galite įsigyti išorinį modemą ir jį prisijungti prie planšetinio kompiuterio, tačiau tam reikia patikrinti suderinamumą ir sukels nepatogumų naudojant papildomą prietaisą.
Mobiliojo ryšio technologijos 3G ir LTE suteikia prieigą prie interneto nešiojamiems kompiuteriams, planšetėms ir išmaniesiems telefonams, tačiau už jį operatoriams reikia mokėti papildomai. LTE yra pažangesnė technologija, dažnai vadinama 4G, o tai ne visada yra tikslu, kadangi taip reikėtų vadinti tik didelės spartos ryšį „LTE Advanced“. LTE tinklas siūlo didesnį greitį, tačiau ją palaikantys prietaisai, dažniausiai, yra šiek tiek brangesni. Interneto kaina priklauso nuo tiekėjo. Nepamirškite, kad planšetei su modemu reikės SIM kortelės, tokios pat kaip išmaniajam telefonui.
Ekranas
Daugelis šiuolaikinių planšečių gali pasigirti gerais ekranais, o ypač puikiai atrodo sprendimai su AMOLED matricomis. IPS ekranai taip pat užtikrina pakankamą vaizdo kokybę ir puikius matymo kampus. Gaminiai, naudojantys OGS (nė ra oro tarpo tarp matricos ir apsauginio stiklo) ekranus, pasižymi geresnėmis nuo atspindžių apsaugančiomis savybėmis. Vengti reikėtų TN tipo matricų, nes jų spalvų atkūrimas ir matymo kampai nėra patenkinami. Pastarosios dabar naudojamos retai, tačiau gali pasitaikyti labai pigiuose modeliuose. Daugeliu atvejų HD (1280×800 ar pan.) raiškos pakaks. Galite rinktis ir Full HD (1920×1200) variantus, tačiau turėkite omenyje, kad didesnės raiškos ekranas sunaudoja daugiau energijos.
Taip pat svarbu kar ekraną dengtų grūdintas apsauginis stiklas. Šiuo metu dažniausiai sutinkamas „Gorilla Glass”, o ketvirtoji jo versija yra atspariausia skilimui. Nuo subraižymo pakankamai gerai apsaugo bet kuris grūdintas stiklas.
Kameros
Planšetiniai kompiuteriai dažniausiai turi įrengtas dvi kameras – priekinę ir galinę. Priekinio fotoaparato raiška paprastai yra nuo 0,3 iki 2 megapikselių, o galinės – iki 8 megapikselių. Pirmiausia šios kameros yra skirtos vaizdo skambučiams ir paprastoms nuotraukoms. Visų be išimties planšečių sukurti kadrai, geriausiu atveju, yra pusėtini ir negali prilygti išmaniųjų telefonų kokybei, jau nekalbant apie skaitmeninius fotoaparatus. Be to, šis prietaisas dėl savo dydžio fotografavimui yra nepatogus.
Techninė įranga
Rinkoje yra nemažai planšečių procesorių gamintojų. „Apple“ naudoja savo gamybos lustus, „Samsung“ sukūrė „Exynos“ seriją, „Nvidia“ išleido „Tegra” procesorius, o „Qualcomm“ nuolat tobulina savo „Snapdragon“ liniją. Procesorius turėtų naudoti mažiasiai pora branduolių ir dirbti bent 1,7 GHz dažniu. Gamintojai sumaniai manipuliuoja branduolių skaičiumi ir taktiniu dažniu, tačiau daugmaž objektyvius duomenis galima gauti palyginus įvairių testų rezultatus. Labiausiai žinomi ir gausiausią duomenų bazę turi „AnTuTu“ ir „GeekBench“. Grafikos galimybes galite palyginti su „GFXBenchmark“ ir „3DMark“. Žinoma, bandymai parodo ne viską ir prietaiso našumą galima įvertinti stebint jo darbą: atidaryti daug naršyklės langų, vienu paleisti keletą programų ar žaidimų ir pan. Jei planšetė sklandžiai atlieka Jūsų planuojamas naudoti užduotis – galite ją pirkti, nepaisant jokių testų. Galingiausių planšetinių kompiuterių galimybių reikia tikrai ne visiems.
Nemažą įtaką darbo spartai turi ir operatyviosios atminties (RAM) talpa – pageidautina kad jos būtų bent 2GB, blogiausiu atveju – 1GB. Vidinės atminties (ROM) talpą reikėtų rinktis pagal savo poreikius. Neretai gamintojai siūlo keletą to paties prietaiso modelių su skirtinga ROM talpa. Vietą failams galima padidinti naudojant atminties korteles (maksimali palaikoma talpa gali skirtis), jei planšetė turi atitinkamą lizdą.
Taip pat atkreipkite dėmesį į akumuliatoriaus talpą, kuri turėtų siekti 3000-4000 mAh, nes nuo to priklausys laikas, kurį planšetė galės „išgyventi“ be prijungimo elektros tinklo. Rinkoje vis dar pasitaiko prietaisų su 1500 mAh baterijomis – tokių patariame vengti.